Kodėl valstybė investuoja į jūsų persikvalifikavimą į IT sritį?

Kasmet daugiau nei 20 tūkstančius nedirbančių ar metusių darbą asmenų institucijos, atsakingos už jų įdarbinimą, siunčia į įvairias persikvalifikavimo įstaigas įgyti perspektyvią profesinę kvalifikaciją. Dar tūkstančiams iš jų skiriamos beveik beprocentės paskolos mokesčiui už mokslą susimokėti, o taip pat ne mažesnis skaičius norinčių keisti profesiją pasinaudoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Persikvalifikuoti galite ir nemokamai

Nesvarbu, ar ką tik baigėte studijas ir nerandate darbo, ar jau dešimtmetį dirbate nemėgstamą darbą ir savo noru ketinate palikti darbovietę, galite bandyti pakeisti savo profesiją ir gauti nemokamas persikvalifikavimo studijas.

Į darbuotojų perkvalifikavimą investuoja ir studijas apmoka už įdarbinimą Lietuvoje atsakingos institucijos, kurios paskirsto Lietuvos valstybės Užimtumo fondo arba Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ESF) lėšas.

Kodėl valstybė sumoka už jūsų persikvalifikavimą?

Pasak Baltijos technologijų instituto (dar žinomo „BIT“ vardu) direktoriaus pavaduotojos Linos Skrupskelienės, tokia praktika, kai valstybė sumoka už darbuotojo perkvalifikavimą, yra paplitusi visoje Europos Sąjungoje ir ji vis populiarėja.

Valstybei investuoti į bedarbio pašalpas yra mažiau vertinga, nei skirti šias lėšas kvalifikacijos suteikimui ar persikvalifikavimui.

„Į praktinius kvalifikacijos mokymus yra siunčiami ir universitetus ar kolegijas baigę, ir nedirbantys, profesijos dar neįgiję ar darbą metę asmenys. Kodėl valstybė sumoka už perkvalifikavimą? Viskas labai paprasta – kvalifikacijos suteikimo mokymus baigę asmenys įgyja perspektyvių įgūdžių, per tam tikrą laiką gauna didesnę algą ir galiausiai sumoka daugiau mokesčių valstybei.

Administravimo, apskaitos, aptarnavimo ar kitose srityse dirbę asmenys persikvalifikuoja į perspektyvias profesijas ir taip padeda augti vietinėms įmonėms, jos eksportuoja daugiau prekių ir paslaugų bei galiausiai – prisideda prie šalies ekonomikos augimo“, – pasakoja Lina Skrupskelienė.

Kvalifikaciją suteikiančios įstaigos – po padidinamuoju stiklu

Kvalifikacijos suteikimo ir persikvalifikavimo mokymų rinka plati, tačiau atsakomybės lygis – taip pat didelis.
Baltijos technologijų instituto direktoriaus pavaduotoja atkreipia dėmesį, kad tokios ugdymo įstaigos, kaip „BIT“ institutas kokybišku absolvento paruošimu darbo rinkai yra labiau suinteresuotos, nei universitetai.

„Kadangi institucijos į ugdymo įstaigas siunčia asmenis įgyti kvalifikaciją ir įgauti kompetencijas, reikalingas darbo rinkoje, šioms institucijoms ypatingai svarbus studentų įsidarbinimas po mokslų, todėl persikvalifikavimo įstaigos privalo dirbti itin kokybiškai, kad vis daugiau asmenų norėtų jose mokytis. Tuo tarpu universitetai ir kolegijos nesirūpina dėl įsidarbinimo rodiklių. Todėl galima daryti išvadą, kad persikvalifikavimo paslaugas teikiančios įstaigos suteikia itin aukštos kokybės mokymus, – teigia Lina.

Iš 1500 Baltijos technologijų institutą baigusių studentų per 6 mėnesius nuo mokslų baigimo įsidarbino 86 proc.

Lina Skrupskelienė džiaugiasi, kad  tų studentų, kurie lankė kiekvieną paskaitą, atliko visas užduotis, praktiką, įsidarbinimo rodiklis siekė net 96 proc.

Kompensuoja ne tik mokestį už mokslą, bet ir skiria stipendiją

Kai kurie fondai ne tik apmoka už kiekvieno į mokymus siunčiamo studento mokslus, bet ir skiria stipendiją mokymosi metu. Tokiu būdu tikimasi, kad asmuo pilnai susikoncentruos į mokslus ir kompetencijų bei kvalifikacijos įgijimą, o pabaigęs mokslus pasieks maksimalių rezultatų.
Baltijos technologijų instituto prezidentas doc. dr. Nerijus Pačėsa tokiose studentų skatinimo priemonėse įžvelgia daug privalumų.

„Ne visi gali susimokėti už studijas, todėl mokesčio kompensavimas skatina dėti didesnes pastangas, siekti geresnių rezultatų, kad mokslas būtų nemokamas. Stipendijų sistema, kuri pastebi talentus ir finansuoja jų mokslą, stipriai prisideda prie talentų ugdymo“, – įsitikinęs Nerijus Pačėsa.

Paskolos kartais net labiau apsimoka

Nepaisant to, kad kai kurie fondai visiškai apmoka mokestį už mokslą ir skiria stipendiją, ne mažesnė studentų dalis renkasi kitus finansavimo būdus, tokius kaip paskolos.

„Dažnas stojantysis pasiskaičiuoja, kad sumokėti keliasdešimt eurų per mėnesį ilgalaikės paskolos įmoką yra paprasčiau, nes šie pinigai pradeda atsipirkti jau po pirmųjų 5-8 mėnesių, o kai kuriais atvejais net ir greičiau. Be to ir kontrolės studentas tokiu būdu turi daug daugiau. Jis gali labiau orientuotis į norimus studijų rezultatus, turi daugiau laisvės studijų grafike, gali laisviau planuotis, kada ir kur eiti dirbti po studijų“, – pastebi Lina Skrupskelienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad paskolų pasiūlymas kiekvienam norinčiajam pradėti studijas IT srityje gali skirtis, todėl jį reikėtų suderinti su studijų koordinatoriais kiekviename mieste.

Kompensuoja net įmonių išlaidas

Valstybė, norėdama kelti įmonių konkurencingumą, kompensuoja net dalį pastarųjų patirtų išlaidų personalo apmokymui. Labai dažnas perkvalifikuojamas studentas būna apmokomas įmonių lėšomis, o šios dalį išlaidų susigrąžina per Ūkio ministerijos subsidijuojamas kvalifikacijos kėlimo programas.

Mokosi labai įvairūs asmenys

Į mokslus siunčiami labai įvairūs asmenys: nuo neseniai mokyklą baigusių moksleivių iki patyrusių teisininkų, apskaitininkų, dešimtmetį ir daugiau metų pardavimų, viešojo sektoriaus ar kitose srityse išdirbusių asmenų. Įdarbinimo pasiekimai rodo, kad aukšta mokslo kokybė ir itin gera institucijų kontrolė leidžia pasiekti gerus rezultatus, nežiūrint į tai, koks studentų amžius, patirtis ir prieš tai dirbto darbo specifika. Be to, instituas naudoja stojimo testus, kurie padeda įvertinti, ar asmenys gebės išmokti tam tikrą sritį pakankamai greitai.

„BIT“ instituto studentė Marta, baigusi PHP programavimo kursus, grįžo čia gilinti savo žinių ir dabar yra Full stack programuotoja.
„Turiu bakalauro diplomą uosto ir laivybos valdymo srityje. Po studijų dirbau pagal profesiją, bet greitai supratau, kad toks darbas man nelabai tinka. Programavimas yra labai lanksti profesija, kuri leidžia ir dirbti, ir tuo pačiu mokytis, o taip pat – dirbti iš bet kur, tereikia kompiuterio ir gero interneto ryšio“, – pasakoja Marta.

Julius, baigęs „BIT“ instituto valstybės finansuojamus programavimo kursus ne tik liko dirbti įmonėje, kurioje atliko praktiką, bet ir įkalbėjo jo pėdomis pasekti ir žmoną Anastasiją. Ji taip pat gavo valstybės finansavimą mokslams „BIT“ institute, puikiai pabaigė studijas ir šiuo metu atlieka profesinę praktiką įmonėje.

Svarbiausia – kokybė

„BIT“ institutas daugiausia investuoja į mokslų kokybę.
„Ne pastatai ar bendrabučiai atneša gerą studijų rezultatą, bet itin aukštos kompetencijos dėstytojai, kurie yra praktikai (programuotojai, dizaineriai), atėję į „BIT“ institutą iš žinomų šalies įmonių. Taip pat daug dėmesio skiriame metodinei mokymų kokybei ir praktikai, kuri susideda iš praktinių užduočių ir savęs išbandymo praktikuojantis žinomose įmonėse“, – pasakoja Baltijos technologijų instituto vadovas doc. dr. Nerijus Pačėsa.

Domina galimybė pakeisti kvalifikaciją?

Visiems, svarstantiems apie svarbius pokyčius karjeroje, „BIT“ institutas siūlo pirmiausia pagalvoti, kokią perspektyvią kvalifikaciją norėtumėte įgyti. Būtų naudinga atlikti bandomuosius bei stojamuosius testus, kuriuos galite pradėti bit.lt tinklalapyje. Išsirinkę norimą kryptį, turėtumėte pagalvoti apie finansavimo galimybes. Visą reikalingą informaciją apie šias galimybes galite rasti mūsų tinklalapyje.
Taip pat kviečiame užpildyti finansinių galimybių anketą. Susisiekę su jumis papasakosime apie jums tinkamiausius mokslų finansavimo būdus.