Lietuva vadinama Fintech startuolių Meka, čia savo šiltą vietą po saule randa ir vietinės, ir tarptautinės IT kompanijos. Kol šių abiejų tipų darbdaviai remia pečius dėl kiekvieno rinkoje laisvo IT specialisto, pastarieji svarsto savo karjeros perspektyvas. Startuoliai programuotojus vilioja kūrybine laisve ir šeimyniškais santykiais, didelės IT kompanijos – stabilumu bei profesinės patirties dalybomis. Kurį variantą rinktis, IT specialistų nuomonės skiriasi, tačiau jie vieningai prisipažįsta – apsisprendimu dirbti tiek vienokio, tiek kitokio tipo darbovietėje jaunieji specialistai yra labai patenkinti ir migruoti kitur tikrai nenorėtų.

IT kompanija – tobulėjimu paremtas karjeros startas

25-erių Domantas Girtavičius kompanijos IBM Vilniaus biure vienerius metus dirba jaunesniuoju programuotoju. Į didžiulę tarptautinę IT įmonę jis pateko baigęs studijas Baltijos technologijų institute (BIT), o darbo paieškos užtruko neilgai. D. Girtavičius prisimena – sunkesnis buvo įsidarbinimo etapas, tačiau, patekus į IBM, visi išbandymai atsipirko. 

„Dirbti startuolyje net nesvarsčiau. Norėjau patekti ten, kur būtų suteiktos visos galimybės kuo daugiau išmokti, pasisemti praktikos iš kitų įmonėje dirbančių specialistų. Startuoliai, mano manymu, nėra sukaupę tiek daug projektų valdymo patirties, kadangi yra jauni ir neseniai pradėję savo veiklą. Sakyčiau, ten turėtum judėti žinodamas, kur norėtum dirbti, kuomet esi šioks toks savo srities specialistas”, – svarsto D. Girtavičius. 

Savo apsisprendimu dirbti IT kompanijoje programuotojas teigia yra labai patenkintas. Anot D. Girtavičiaus, IBM dirbančio Javascript programavimo kalba, savo darbovietėje jis randa viską, ko gali prireikti apie tobulėjimą svajojančiam IT specialistui. Pašnekovą džiugina begaliniai mokymosi ištekliai, įvairūs projektai, kuriems naudojama vis kitokia programavimo kalba ir jos struktūra, daugybė įvairių sričių profesionalų, visada pasiruošusių padėti ar patarti. 

„Savo dabartinės darbovietės į startuolį nekeisčiau. Man patinka lankstus grafikas, darbas su stambiais, gerai žinomais klientais, bendradarbiavimas su įmonėmis iš įvairių sričių. Taip pat didelis kolektyvas, kuriuo galiu pasitikėti iškilus problemai darbe ir už jo ribų“, – papildo D. Girtavičius. 

Startuolyje jaučia asmeninį indėlį į sėkmę

Kitokios nuomonės laikosi 29-erių Vytautas Preikšaitis – startuolio „Whatagraph“ Front-end programuotojas bei programuotojų techninis vadovas. Ši lietuvių kompanija teikia vizualias rinkodaros kanalų analizės ir ataskaitų ruošimo paslaugas, o visai neseniai Klaipėdoje įsikūręs startuolis pritraukė 600 tūkst. eurų investiciją. 

„Whatagraph“ V. Preikšaitis atidūrė taip pat po programavimo studijų BIT – institutas jam suteikė praktikos vietą ir pasirūpino, kad absolventas savo IT karjerą galėtų pradėti šioje įmonėje. Nuo darbo pradžios prabėgus daugiau nei trejiems metams, IT specialistas atviras: išbandyti save ne startuolyje norėtų tik dėl patirties, tačiau nuo šio žingsnio atgraso perspektyva dirbti pasenusiomis technologijomis, kuriomis palaikomi seni projektai.

„IT kompanijoje viską kurti reiktų greitai ir be jokios meilės. O „Whatagraph“ jaučiu labai stiprų ryšį ir šeiminiškumą tarp darbuotojų. Man patinka jausmas, kad tavo darbai, spendimai ir pasiūlymai gali turėti didelį poveikį produktui. Čia taip pat didesnės galimybės karjerai. Kartu visi darbai ar numatyti planai yra motyvuojantys, kiekvienas nori parodyti geriausią rezultatą. Niekas čia neateina tiesiog dirbti, o į užduotis žiūri labiau kaip į iššūkį sau: įrodyti, kad jie yra geriausi specialistai, svariai lemiantys rezultatus”, – startuolio pliusus vardina V. Preikšaitis. 

Tiesa, vidinę architektūrą kuriantis bei UX/UI vartotojui programuojantis IT specialistas pastebi – startuoliui kartais pritrūksta sistemingumo ir procesų valdymo tvarkos, kuo pasižymi didelės kompanijos. Tačiau, V. Preikšaičio teigimu, visi šie procesai „Whatagraph“ laipsniškai atsiranda. 

Darbo vietą dažniausiai renkasi po studijų, ne prieš 

Praktika rodo – apisprendimas rinktis startuolio ar IT kompanijos karjerą nėra pirminis jaunų programuotojų žingsnis. Pasak BIT dėstytojo-praktiko Valdo Žiemio, dažniausiai, pradėdami studijas, jie nežino, kokio tipo įmonėje dirbs, todėl darbdavį pasirenka tik baigę mokslus. 

„Man asmeniškai dar neteko susidurti su studentais, iš anksto planuojančiais, kur eis dirbti. Nemanau, kad skiriasi ir jų paruošimas darbui startuolyje ar IT kompanijoje. Pats vertinčiau, kad pirmuoju atveju dirbama intensyviau. Startuolyje daugiau pasikeitimų, tuo pačiu, ir kūrybos. Iš kitos pusės, IT kompanijoje darbas įdomesnis dėl galimybės dirbti su skirtingais projektais“, – sako V. Žiemys. 

Baltijos technologijų instituto dėstytojas teigia, kad karjeros perspektyvos yra kiekvieno programuotojo pasirinkimo klausimas. Aišku tik viena: IT specialistų rinkoje poreikis milžiniškas, o pradėti dirbti IT kompanijoje ar startuolyje belieka nuspręsti asmeniškai.

Nuolatinės kelionės po pasaulį, egzotinės šalys iš arti ir gyvenimas ten, kur tuo metu norisi, kur šilta, o už lango – vandenynas, nepriklausomybė ir laisvas darbo grafikas – skamba kaip svajonių gyvenimas? IT sritis suteikia puikią galimybę tapti digital nomad – dirbti nuotoliniu būdu ir keliauti po pasaulį.

Dizaineris, tinklalapių ir aplikacijų dizaino kurso vadovas, kuris specializuojasi tinklalapių ir mobiliųjų aplikacijų, spaudos, logotipų ir įvaizdžio, UX/UI ir kitų sričių dizainuose, Rolandas Šimkus taip dirba jau daugiau penkerius metus. Darbas per atstumą leidžia būti nepriklausomam nuo biuro grafiko ir turėti daugiau laisvo laiko, planuotis darbus pagal save, o ne pagal klientus.
Apie nuotolinio darbo privalumus ir ypatumus su Rolandu kalbėjomės jam viešint Tailande.

Kaip dažnai keičiate šalis, kuriose apsistojate, kur jau teko pagyventi ilgiau?

Anksčiau keliaudavau daug daugiau, dažniausiai po Azijos šalis – Tailandą (čia gyvenau ne vieną žiemą), Filipinus, Vietnamą, Kambodžą, Laosą, Indoneziją (Bali) ir kitas. Vienais metais žiemos metu keliavau po JAV ir Meksiką. Keliones suplanuoju beveik spontaniškai, dažniausiai atėjus šaltajam sezonui Lietuvoje. Būna ir trumpų išvykų, pavyzdžiui, į Ispaniją ar Italiją, kur ne tik ilsiuosi ar aplankau turistines vietas, bet ir dirbu. Darbas visada keliauja su manimi – tiek telefone, tiek kompiuteryje.

Kokius didžiausius nuotolinio darbo privalumus išskirtumėte? Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Didžiausias iššūkis – disciplina. Labai svarbu laiką darbams planuoti sistemingai, produktyviai ir tikslingai, atsižvelgiant į pervažiavimų, skrydžių laiką, įvertinant įvairias aplinkybes (ar bus galimybė prisijungti prie interneto ir pan.). Net būnant įspūdinguose kurortuose, svarbu išlaikyti darbinį režimą, nepasiduoti atostogų nuotaikai. Keliaudamas gyveni tą patį gyvenimą, tik kitoje vietoje – dieną ar vakare dirbi, o laisvu laiku tyrinėji vietovę, kurioje laikinai apsistojai.
Svarbiausia – suprasti, kad nesi turistas ir ne atostogauti atvykai. Turistauti pilna koja sau leidžiu tik savaitgaliais.

Kaip randate klientus – dirbate su visu pasauliu ar koncentruojatės į konkrečias rinkas?

Jau daug metų klientai patys mane suranda. Reklama ir rekomendacijos sklinda iš lūpų į lūpas. Seni klientai atsiunčia naujus.
Anksčiau naudojau tokias sistemas kaip www.99designs.com – nuo to ir pradėjau megzti ilgalaikius santykius su kai kuriais klientais iš užsienio. Daug dizainerių darbų pasiūlymų gauna per www.dribble.com arba www.behance.com, tik reikėtų ten laikyti tikrai stiprių darbų portfolio. Taip pat labai rekomenduoju https://weworkremotely.com/ ir https://remoteok.io/.

Ar niekada neteko gailėtis savo sprendimo išeiti iš komforto zonos ir dirbti sau? O gal atvirkščiai – nuotolinis darbas ir kelionės po visą pasaulį – nauja komforto zona?

Mano komforto zona yra nuotolinis darbas iš bet kur ar iš namų. Dėl tokio pasirinkimo niekada nesigailėjau, bet primygtinai siūlau pradedantiesiems eiti padirbėti į reklamos agentūras ir kitas su dizainu susijusias įmones. Jeigu programuojat, į tuo užsiimančias įmones ir pan. Ten gausite neįkainojamos patirties, o po to jau galėsite dirbti nuotoliniu būdu su įmonėmis ar pavieniais klientais.

Man teko dirbti įvairiose Lietuvos ir užsienio įmonėse, susijusiose su kūryba, dizainu, programavimu ir t.t. Tiek per atstumą, tiek biure teko dirbti JAV ir Šveicarijos kompanijose.

Kokios IT specialybės palankiausios norint rinktis tokį gyvenimo būdą?

Numeris vienas – programavimas, taip pat puikiai tinka dizainas, tinklaraščių rašymas, vadybos paslaugos, tiriamoji, konsultacinė veikla.

Ką patartumėt jauniems žmonėms, svarstantiems apie digital nomad kelią, bet abejojantiems, turintiems baimių dėl nestabilumo ir pan.? Verta viską mesti ir iškeliauti įgyvendinti svajonių, ar vis tik tokiam žingsniui reiktų nuosekliai pasiruošti?

Būtinai padirbkite geroje reklamos agentūroje ar startuolyje. Dirbkite tik pas geriausius – nemokamai ar už simbolinį užmokestį. Įrodykite, ką mokate, gaukite patirties ir patarimų, o be to ir begalę gerų pažinčių. Vėliau ieškokite darbo per atstumą, savo klientų. Praėję savo kelią ir įgiję patirties, mėgausitės tokiu darbu ir niekada nežiūrėsite atgal. Bet svarbu paminėti, kad ne visi gali dirbti per atstumą. Yra žmonių, kuriems reikia priežiūros, kuriems patinka eiti į biurą, norisi kasdienės aiškios dienotvarkės. Kiekvienam savo.
Ačiū už pokalbį!

Norite ir jūs laisvai keliauti po pasaulį bei dirbti ten, kur tik pageidaujate? Rinkitės vieną iš paklausių IT specialybių, registruokitės ir ženkite pirmą žingsnį naujo gyvenimo link!
Jei kyla klausimų, kokius kursus pasirinkti, atlikite IT testą ir susisiekite su mumis – padėsime rasti jums geriausią sprendimą. Jei norite pasikonsultuoti ir aptarti Jūsų situaciją, kreipkitės el. paštu bit@bit.lt arba telefonu +370 652 32000

Jaunas, ambicingas, tačiau solidžią Front-End programuotojo patirtį jau sukaupęs „Baltijos technologijų instituto“ (BIT) dėstytojas Gytis Žaltauskas į IT pasaulį žengė vos trylikos. Pradėjęs nuo paprastų žaidimų kūrimo, karjerą jis tęsė žinias gilindamas JAV IT kompanijoje, o šiuo metu dirba net keliuose sėkminguose startuoliuose. Programavimo paslapčių G. Žaltauskas institute jau išmokė 200 absolventų ir tikina – kiekvienas ambicingas studentas pasiekia savo tikslą. „Šis darbas man suteikė galimybę atsikratyti stereotipų: jei anksčiau atrodė, kad kažkas negali būti programuotoju, dabar manau visiškai kitaip”, – džiaugiasi BIT dėstytojas.

G. Žaltauską kalbina buvęs jo studentas, startuolio „Whatagraph“ programuotojas ir techninis vadovas Vytautas Preikšaitis. 

Papasakok, ką dabar veiki?

Karjerą dažnai lydi netikėti, prasmingi ir įdomūs posūkiai. Audio transliavimo ir sinchroninio vertimo sistemos startuolis „Interactio“ – vienas iš jų. Džiaugiuosi prisijungęs prie komandos, kuriančios įdomų, tačiau ir sudėtingą bei prasmingą produktą. Dabar jaučiuosi patobulėjęs tiek profesine, tiek emocine prasmėmis. Kartu startavome su asmeniniu projektu „Gegutė.lt“. Tai platforma, skirta auklėms. Panašiai, kaip „airbnb“, tačiau nuomojiesi ne būstą, o naudojiesi auklės paslaugomis jos namuose.

Sukaupei solidžią programuotojo patirtį, o į IT pasaulį žengei vos trylikos. Kaip viskas prasidėjo?

Pradžios istorija, man pačiam, yra įdomiausias karjeros etapas. Tačiau, kai apie ją papasakoju, daug žmonių sako – jau kažkur šitai girdėjau, jūs visi taip pat pradedate. Mane programuoti suviliojo žaidimai. Kaip ir kiekvienas jaunuolis mėgau žaisti, bet vis pagalvodavau, galbūt galima padaryti kažką įdomiau. Pirmieji žingsniai ir buvo aiškinimasis, kaip. Šeštoje klasėje sužinojau apie programavimą. Dabar yra begalė šaltinių, kaip viską daryti, tačiau tuo metu nebuvo. Todėl nuėjau į knygyną ir nusipirkau dvi knygas. Kaip dabar atsimenu, tokios mėlynai baltos, viena buvo „PHP 5“, kita – „HTML 4“. Tais laikais dar buvo WAP – internetas senuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose. Ir WAP žaidimai. Norėjau padaryti kažką panašaus. Tada buvo galimybė nusipirkti kodą ir jį kažkiek redaguoti, tačiau ji manęs nežavėjo. Norėjau sukurti savo – taip tos knygos atsidūrė mano rankose. 

Mokiausi nuo pat pradžių. Šeštoje klasėje sukūriau žaidimą, prijungiau mokamus žaidėjus. Prikapsėjo 50 litų, bet ne į mokėjimo sistemą, o hostingo paslaugų. Galėjau nusipirkti domeną, serverį, o aš norėjau pinigus išsigryninti. Tačiau dar neturėjau 16 metų ir negalėjau to padaryti, prašiau mamos, bet jai pasirodė, kad visi dalykai internete kvepia apgaulėmis. Tais laikais viskas buvo labai mistifikuojama, programavimas atrodė tik genijams, todėl norėjau ir sau, ir kitiems įrodyti, kad taip nėra.

Vadinasi, pirmosios programavimo kalbos buvo HTML ir PHP? 

Programavimo kalbų yra daug ir, prieš pradėdamas mokytis, turi kažkurią išsirinkti. Tačiau pirmiausia, net nesuvoki, kas yra programavimo kalba. Antra, iš dalykų, kurių nesupranti, turi išsirinkti vieną. Manau, šiais laikais pati pradžia nepalengvėjo. Visko yra daug, tačiau pasirinkimas toks pat sudėtingas.

Dažną programuotoją aplanko mintis – knygos yra nesąmonė. Man irgi taip buvo, ieškojau informacijos internete. Vėliau skyriau laiką muzikai, menui, po to grįžau prie programavimo. Sukūriau elektroninę parduotuvę. Tačiau buvau ne tik programuotojas, užsiėmiau ir valdymu – resursais, komunikacija, gamybos organizavimu, prekyba. Svarbu, kad prisiliečiau prie architektūrinio mąstymo.

Žmonės dažnai pamato sistemas, tačiau nemoka jų suskaidyti į dalis, nesuvokia, kaip viskas vyksta. Pradedantieji programuotojai neretai negeba visko sujungti į vieną visumą. Aš pats vis dar to mokausi. Vertėtų ir gyvenime viską skaidyti į smulkias dalis bei analizuoti procesus. Dėl to mes esame kitokie žmonės. Realus pavyzdys – mačiau kaip vienas programuotojas pietums valgė cepeliną ir jį supjaustė mažomis dalimis, kad vienodai bei tolygiai paskirstytų įdarą. 

Atitrūkti nuo darbo ne visada lengva. Kaip darbus pradėjai pats?

Manau, kalbant apie karjerą, vertėtų pašnekėti apie profesionalią aplinką ir žymiai už tave kietesnius programuotojus. Dirbau amerikiečių kompanijos biure Lietuvoje. Taip atsidūriau tarp tikrai talentingų programuotojų. Patirtis įdomi – matai kolegas, kurie panašias užduotis atlieka per porą valandų, o tu prie jų sėdį 12. 

Streso buvo, tačiau išmokau su juo tvarkytis. Freelancindamas tai, ko nežinodavau, išsigooglindavau ir iš pradžių galvojau, kad darbe niekas to nedaro. Tačiau viskas priešingai, būdavo netgi tokių užduočių, kai reikėdavo tiesiog googlinti. Tai daro visi. 

O kaip pradėjai dėstyti? 

Norą dalintis patirtimi jaučiau seniai. Man patinka bendruomenės, kryptingai mąstantys žmonės, siekiantys tikslų arba besiblaškantys, bet su perspektyva. Gavau pasiūlymą dėstyti, baimės buvo, nes, maniau, gausiu klausimų, į kuriuos atsakymų nerasiu. Tačiau dalinimasis patirtimi parodė – visi esame žmonės, galime kažko nežinoti. Ir vieni iš kitų mokomės. 

Mano studentai yra labai įvairūs. Vienas ryškiausių atvejų – grupėje mokėsi modernus piemuo, kuris karvėms verdavo auskarus su GPS ir taip galėdavo stebėti, kur ganosi banda. Per du mėnesius išmoko programavimo pagrindus ir tai jam davė naudos startui.

O koks įvykis per visą dėstymo karjerą labiausiai įstrigo?

Kiekviena mano grupė yra labai asmeniška ir intymi. Pavyzdžiui, jos turi turi savo pavadinimus. Jei yra Front-End kursas, tai juos vadinu „Front-End liūtai“, „Front-End vilkai“, „Front-End nindzės“ ir panašiai.

Pavydžiai, kai studentai per du mėnesius baigia kursus, atlieka praktiką, įsidarbina ir pakeičia karjerą, mane labai įkvepia. Net sunku suskaičiuoti, kiek žmonių mokiau. Maždaug 200. Būna, vieni labai greit įsidarbina, pavyzdžiui, baigiantis kursams. Tačiau kiti pasuka visiškai kitu, ne programavimo, keliu. 

Šis darbas man suteikė galimybę atsikratyti stereotipų. Jei anksčiau atrodė, kad kažkas negali būti programuotoju, dabar manau visiškai kitaip. Žmogaus amžius, lytis, specialybė, turimos žinios nėra svarbūs. Visi, kurie ambicingi, pasiekia rezultatą. Sėkmės istorijų labai daug. Taip, yra žmonių, kurie ateina tiesiog pabandyti ir kursus priima kaip testą. Tačiau programavimo sričių – labai daug. Save atrasti gali kiekvienas. 

Todėl besirenkantiems IT karjerą norėčiau palinkėti išsikelti tikslą, pabendrauti su žmonėmis, kurie tai daro, ateiti į institutą pasikalbėti, pasitarti. Susidėliokite viziją ir judėkite kryptingai link to, ko norite. Turite daug laiko – neskubėkite ir pasieksite savo.

Negalintiems pakęsti rutinos, ieškantiems naujų iššūkių, svajojantiems daug keliauti ir derinti darbus su pramogomis IT sritis siūlo vis daugiau galimybių rinktis digital nomad gyvenimo būdą.

Programuotojas, “BIT”  instituto dėstytojas Linas Pagirys su IT įranga, sistemomis ir įrankiais susiduria nuo pat vaikystės, pradedant kompiuteriniais žaidimais ir jų adaptavimu, baigiant darbu su skirtingomis platformomis ir web sprendimais. Tai yra jo gyvenimo būdas – mėgiama veikla ištrina ribą tarp darbo bei laisvalaikio.

Linas mėgaujasi IT industrijos suteikiamu gyvenimo balansu – galimybe turėti savo biurą-tvirtovę, tačiau kartu keliauti po visą pasaulį ir dirbti nuotoliniu būdu. Programuoti jam teko iš tokių vietų kaip Balis (Indonezija), Tailandas, Kambodža, Didžioji Britanija, Italija, Vokietija ir kt. Kelionės suteikia galimybę sutikti įdomių žmonių – klientų, tiekėjų ir partnerių bei kurti geresnį, patogesnį pasaulį.

Kas paskatino išbandyti digital nomad gyvenimo būdą? Ar ilgai svarstėte, kokios buvo lemiamos priežastys?

Po trejų laisvai samdomo programuotojo darbo metų pasijutau finansiškai stipresnis, išaugo pramogų poreikis. Nors keliauti vienam atrodė keista, norėjosi išbandyti viską. Pirmam digital nomad gyvenimo būdo patyrimui ir išbandymui, kaip jausiuos keliaudamas vienas, pasirinkau savaitės kelionę į Rygą, kur nekalbama lietuviškai, tačiau nedidelis atstumas leidžia prireikus bet kada grįžti namo. Tas laikas iki šiol yra vienas įsimintiniausių, vis dar bendrauju su ten sutiktais žmonėmis – naujos pažintys, draugų ratas vienam bastantis po barus, dirbant kavinėse ir bendraujant per rūkymo pertraukėles atsiranda labai greitai.

Tačiau didžiosios nomad kelionės idėja į Aziją gimė visiškai spontaniškai, tiesiog kartą atsikėlęs ryte nutariau padaryti kažką neįprasto, kvailo – radau akciją ir per maždaug 10 min. nusipirkau bilietą į Tailandą be atgalinio skrydžio ir nuėjau dirbti lyg niekur nieko. Niekur nebuvau buvęs, tad šalį rinkausi pagal atstumą (kad būtų ne Europoje) ir bilietų kainas. Tik po trijų mėnesių, iki skrydžio likus savaitei, supratau, ką padariau.

Ar buvo sunku pasiryžti išeiti iš komforto zonos ir keliems mėnesiams išvykti? Kas kėlė abejonių?

Sunkiausia buvo pasidaryti skiepus. Tiesą pasakius, nieko nebijojau – turėjau pinigų, mokėjau anglų kalbą, kas blogo galėtų nutikti? Pasiruošiau visiems gyvenimo atvejams – turėjau tris skirtingų bankų mokėjimo korteles, du telefonus, pakrovėjus. Blogiausiu atveju, galima užsidaryti artimiausiame viešbutyje, nurimti ir apgalvoti tolesnius veiksmus. Bijoti, kad kažkas užpuls gatvėje ir nevykti į kelionę – tas pats, kas neiti į parduotuvę baiminantis, kad nutrenks automobilis.

Kokius namų darbus svarbiausia atlikti prieš išvykstant? Ar pačiam pavyko apgalvoti visus niuansus ir išvengti nemalonių netikėtumų keliaujant?

Žinoma, tai priklauso nuo individualių keliaujančiojo poreikių, tačiau svarbiausia su savimi turėti lengvą kompiuterį ir pakrovėją. Tai digital nomadui būtini daiktai, o be viso kito galima išgyventi – be technikos darbui kuprinėje pravartu turėti keletą rūbų ir kuo įmanoma palengvinti svorį.

Pavyzdžiui, nusiskutus plikai, nereiks tampyti šampūnų buteliukų
Ar apie galimybę dirbti ir keliauti svarstėte jau rinkdamasis programavimo specialybę, ar tokia mintis atėjo vėliau?

Rinkausi programavimą, nes tai buvo populiaru, be to – visą gyvenimą praleidau prie kompiuterio, išsėdėti prie ekrano 16 val. – ne naujiena. Mano abu tėvai informatikai. Dirbau IT projektuose, buvau glaudžiai susijęs su šia sritimi.

Kokie buvo pirmieji įspūdžiai ir iššūkiai iškeliavus į pirmą ilgesnę kelionę, kurią derinote su darbu?

Gyvenimas daug paprastesnis nei kartais atrodo. Būti svetimoje šalyje ir visiškai joje nepakeliauti, kai klientai užverčia darbais – NORMALU. Nesitikėkite, kad galėsite kasdien keliauti ir turistauti. Mano nuomone, prioritetą, net ir keliaujant, visada būtina teikti darbui, o pramogas planuoti laisvu laiku. Tuomet klientai nepajus stipraus pablogėjimo (tempo, kokybės). Nors darbo greitis neišvengiamai sulėtės, darbinės užduotys turi likti vienu iš svarbiausių dalykų dienotvarkėje.

Kokie pagrindiniai digital nomad gyvenimo būdo privalumai, lyginant su darbu biure?

Labai svarbu suprasti, jog blogo pasirinkimo nėra. Pasirinkimą turėtų lemti asmenybė ir individualūs poreikiai. Digital nomad gyvenimo būdas tiks žmogui, kuriam gyvenime patinka šiek tiek betvarkės, kuris siaubingai nemėgsta rutinos, kuris geba susikaupti triukšmingoje aplinkoje ir nekreipti dėmesio, ką kiti apie jį galvoja. Šis gyvenimo būdas tuo ir nuostabus, kad yra sunkiai nuspėjamas, saugumui ir rutinai atvirkščias variantas.
Ačiū už pokalbį!

Norite ir jūs laisvai keliauti po pasaulį bei dirbti ten, kur tik pageidaujate? Rinkitės vieną iš paklausių IT specialybių, registruokitės ir ženkite pirmą ingsnį naujo gyvenimo link!

Kaip ir kodėl pasirinkote skaitmeninės rinkodaros sritį?

Su skaitmenine rinkodara pirmą kartą susidūriau dar pirmame studijų kurse Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Nors tai buvo 2005 m., tačiau jau tuomet pora studijų draugų sėkmingai plėtojo savo internetinius projektus ir mane sužavėjo tai, kokias galimybes gali suteikti skaitmeninės rinkodaros žinios.

Per daugiau nei dešimtmetį darbo teko prisidėti prie keliolikos projektų. Su kiekvienu nauju projektu vis labiau ir labiau įsitikindavau, kad skaitmeninė rinkodara yra tai, kas suteikia verslui neribotas augimo galimybes, kurių neapibrėžia nei geografija, nei namų rinkos dydis. Maža 5-6 žmonių įmonė, įsikūrusi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose, gali generuoti kelių milijonų eurų apyvartą ir pasiekti tokius veiklos rodiklius, kurie prieš kelioliką metų atrodė įmanomi tik didelei, ilgai veikiančiai gamybos įmonei.

Arvydai, ko gero per daugiau kaip dešimtmetį darbo teko susidurti su labai įvairiais klientais?

Tikrai taip, sėkmingai bendradarbiavau ne tik su visiems gerai žinomais e-verslais pigu.lt ir eurovaistine.lt, bet ir prisidėjau prie kitų tarptautinio lygio projektų, gimusių Lietuvoje (oberlo.com, filippoloreti.com, soundest.com, cgtrader.com, host1plus.com) ir užsienyje (myjobs.com.mm (Mianmaras), bidz.com (JAV), nordisaga.com (JAV), weinteriors.co.uk (UK), academyclass.com (UK)).

Naujasis Jūsų amplua – skaitmeninės rinkodaros studijų vadovas. Ko bus mokoma šių studijų metu?

Svarbiausia skaitmeninės rinkodaros studijų dalis yra taip vadinama Growth hacking programa, kuri truks 2 mėnesius. Šis kursas ypač naudingas didelio augimo potencialą turintiems technologiniams produktams bei eksportuojančioms įmonėms, norinčioms efektyviai ir greitai auginti apimtis. Programos metu paleisime hipotetinį realiai neegzistuojantį internetinį projektą. Ieškosime atsakymų į klausimus, kodėl klientai turėtų domėtis šiuo projektu, kokiais kanalais ir kaip naudotis, kad pasirinktų šio projekto metu parduodamas prekes, mokysimės įvaldyti „Facebook“, „Google Ads“ ir kt. kanalus.

Taip pat mokysimės „Google Analytics“ panaudojimo galimybes, SEO optimizavimo paslapčių ir t. t. Lietuviai turi daug potencialo darbuotis ne tik samdomais programuotojais, bet ir patys pasauliui pristatyti įdomius projektus. Šiame kurse kaip tik bus dėstoma, kaip tai padaryti.

Kokių kompetencijų išmoks Jūsų absolventai?

Pabaigę šį kursą, absolventai turės bendrą supratimą apie tai, kokiomis aplinkybėmis kurį bendravimo su klientu kanalą reikėtų rinktis, o koks pardavimo būdas netinkamas. Kitaip tariant, jie turės susistemintų žinių, kokią grąžą duoda kiekvienas metodas, mokės tinkamai parduoti savo nuosavą arba įmonės, kurioje dirba, produktą.

Ši programa visiškai nauja. Kuo ji ypatinga?

Manau, kad programa yra ypatinga tuo, kad gilinasi ne į atskirus kanalus (Facebook, Ads) individualiai, o moko studentus plačiai pažiūrėti į pardavimo procesą, išbandyti kanalų integraciją tarpusavyje. Tai pirmasis toks kursas visoje šalyje.

Skaitmeninės rinkodaros mokymai ypatingai praverstų įmonių darbuotojams. Kodėl?

Žinojimas, kaip paleisti Google Ads kampaniją ar optimizuoti savo puslapį paieškos varikliams, yra tikrai naudingas. Visgi, mano nuomone, dar svarbiau yra suprasti, kaip skirtingi skaitmeninės rinkodaros kanalai veikia tarpusavyje. Šiandien vartotojo kelias iki apsisprendimo, pirkti ar ne, nėra izuoliuotas viename kanale, todėl sugebėjimas matyti įvairių rinkodaros kanalų tarpusavio sinergiją, yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių rinkodaros kampanijos sėkmę. Būtent tai ir yra pagrindinė šios programos vertė. Skaitmeninės rinkodaros absolventai ne tik išmoks, kaip valdyti vieną ar kitą skaitmeninės rinkodaros įrankį, bet ir supras, kaip ir kodėl vyksta vartotojo konversija.

Skamba įdomiai. Tačiau ar studentams reikia tikėtis, kad teks rimtai paplušėti?

Pagrindinis Baltijos technologijų instituto tikslas – paruošti absolventus realaus gyvenimo iššūkiams. Geriausiai to galima išmokti lavinant praktinius įgūdžius. Praktinės užduotys ir bus šios programos pagrindas, todėl studentai tikrai turi nusiteikti paplušėti.