Amato ilgai ieškojusi ir jį BIT atradusi Ada: iš džiaugsmo skraidžiojau padebesiais!

„Krito mano savivertė ir motyvacija stengtis”, – taip informatikos paskaitas Vilniaus Universitete (VU) prisimena 34-erių iš Utenos kilusi Ada Šiurnienė. Pasirinkimą studijuoti VU pašnekovė vadina viena didžiausių savo gyvenimo klaidų, kaip diena nuo nakties besiskiriančių nuo mokslų Baltijos technologijų institute. Studijas čia finansavo Užimtumo tarnyba tuo metu, kai A. Šurnienė turėjo darbą. Todėl moteris, susimažinusi etatą, entuziastingai pasitiko naujus iššūkius: studijos čia – garantuota sėkmė, kurią lemia šauni administracija, patyrę, draugiški dėstytojai bei protingai ir šiuolaikiškai sudarytos mokymosi programos.

Studijavai informatiką VU, bet nusivylei ne tik ja, bet ir pradėjai nebetikėti savimi?

Mokykloje man puikiai sekėsi mokslai, deja, visi. Labiau patiko tikslieji – matematika, fizika, informatika, tačiau įdomu buvo ir kalbos, gamtos mokslai, menai. Galiausiai apsistojau ties psichologija ir informatika, o tėvų patarta, prašyme studijuoti pirmu numeriu įrašiau informatiką. Žinoma, įstojau. Studijavau VU, mokslai ten labai skyrėsi nuo mokyklos, kurioje buvau geriausia mokinė, o čia iki 6 vos ištempdavau.

Dėstytojai nesistengė suprantamai aiškinti dalykus, jie manė, toks pažymys – geras. Krito mano savivertė, motyvacija stengtis. Studijomis smarkiai nusivyliau, užbaigiau metus ir perstojau į psichologiją. Metai informatikos gerokai apgadino mano požiūrį į mokymąsi, deja, ir, studijuojant psichologiją, nebuvau pažangi, šiaip ne taip baigiau bakalaurą bei magistrą.

Bet studijos pagrindo iš po kojų iki galo neišmušė: pradėjai svajoti apie darbą IT, o į savęs paieškų viršūnę labai simboliškai užkopei Slovakijos Tatruose. Papasakok, prašau, plačiau, kaip viskas įvyko.

Išbandžiau įvairių darbų, bet labiausiai patiko dirbti proceso vykdytoja įmonėje Cognizant. Turėjau puikias darbo sąlygas, draugiškus ir smagius kolegas. Tačiau jaučiau – ten netobulėju, nejudu į priekį, nebuvo įdomu. Svajojau apie kažkokį amatą, kuris būtų plačiai pritaikomas. Tik niekaip negalėjau sugalvoti, kas tai galėtų būti.

Vieną vėlyvą žiemos vakarą, Slovakijos Tatruose, šeimynai jau sumigus, įsijungiau telefoną truputį paskrolinti. Ne pirmą kartą jau mačiau testuką „Pasitikrinkite, ar tinkate IT“. 10 užduočių, paskaičiuoti reikėjo ir raštu, ieškojau, pamenu lapelio bei pieštuko, bet buvo labai smagu spręsti tuos matematinius / loginius uždavinius. Pateikiau atsakymą ir nuėjau miegoti. Ryte, žinoma, viską pamiršau.

Po gero mėnesio netikėtai atėjo mintis – taigi aš žinau, kad galiu programuoti, nereikia man jokių testų. Bet vis tiek atsidariau emailą, radau atsakymą, surinkau 8 iš 10. Pasiklausinėjau draugų, nuo ko pradėti programuoti. Jie rekomendavo Front-End, patarė pasimokyti savarankiškai freecodecamp.org.

Google, suvedus freecodecamp, išmetė blogo įrašą, kuriame lygino mokymąsi savarankiškai ir programavimo mokyklas. Kaip geriausią iš programavimo mokyklų, rekomendavo BIT. Testas irgi buvo jų, taigi labiau pasidomėjau. Pradėjau mokytis savarankiškai, tačiau, kai reikėjo atlikti sudėtingesnes užduotis, supratau, kad stringu, trūksta žinių, netgi googlinti moku nepakankamai. Tada apsisprendžiau studijuoti BIT Institute.

Ir mokytis nusprendei dar dirbdama bei gavai Užimtumo tarnybos finansavimą – tai nedažnas atvejis.

Dar dirbau Cognizant, o BIT svetainėje buvo aiškiai parašyta – gauti Užimtumo tarnybos finansavimą gali ir dirbantys, kurie nori keisti kvalifikaciją, nebūtinai neturintys darbo. Perspėjau savo vadovus – norėsiu mokytis ir susimažinti darbo krūvį. Jie neprieštaravo.

Užsiregistravau Užimtumo tarnyboje, man buvo priskirta specialistė. Jai papasakojau, kad norėčiau mokytis programuoti. Vėliau išgirdau – kad gaučiau projektinį finansavimą, reikia darbdavio, kuris mane priims pagal naujai įgytą kvalifikaciją po kursų baigimo. Ši žinia pritrenkė. Kaip galiu iš anksto susirasti darbdavį, dar neturėdama reikiamų įgūdžių?

Pradėjau aiškintis, sužinojau, kad IT mokymai yra įtraukti į ypač paklausių kvalifikacijų sąrašą, studijuoti gali net ir dirbantieji. Iš Užimtumo tarnybos išėjau su mokymosi sutartimi ir apmokėjimo už mokslus kvitu. Skraidžiojau padebesiais iš džiaugsmo. Susimažinau etatą, dirbau tik penkias valandas, o po jų keliavau į Baltijos technologijų institutą.

Ar pastangos atsipirko?

Studijos davė be galo daug! Atėjau mokytis neturėdama jokių programavimo žinių, o jau po dviejų mėnesių buvau sukūrusi keletą web puslapių, savo portfolio. Vėliau susipažinau su JavaScript (ES5 ir ES6), PHP, Java programavimo kalbomis, daugybe įrankių. Studijos sužavėjo nuo pat pradžių. Pirmasis Front End dėstytojas gerai išmanė savo dalyką, dėstė labai smagiai, puikiai leidome laiką paskaitose ir labai daug išmokome. Mokslai buvo smarkiai orientuoti į praktiką, iš karto rašėme kodą ir matėme rezultatus naršyklėje.

Gavus sudėtingesnes užduotis, žinoma, nebuvo lengva, tačiau esu labai dėkinga dėstytojui, kad, uždavus klausimą, negaudavau tiesaus atsakymo, o buvau mokoma, kaip surasti jį pati. Front End (HTML, CSS, JavaScript) studijos truko 2 mėnesius, tada mokėmės PHP. Maniau – tai, ką mokiausi, sunku, tačiau PHP buvo dar sunkiau! Bet, kartu su bendramoksliais, dėstytojų ir Instituto administracijos darbuotojų palaikymu, dirbome, mokėmės, nepasidavėme ir tikrai labai daug sužinojome ir pasiekėme.

Paskutinius du mėnesius studijavau Java ir Advanced JavaScript. Tai visiškai skirtingos programavimo kalbos, labiau patiko JavaScript, todėl jai skyriau daugiau dėmesio – gilinomės į Node.js, Express.js ir React.js. Dėstytojas suteikė daug praktinių žinių, pasakojo apie programavimo darbo užkulisius, išmokome naudotis papildomais įrankiais, kurie užtikrina kodo kokybę ir patikimumą.

Sulaukei didžiulio BIT komandos palaikymo. O kaip reagavo šeima?

Dirbau nuo 7 iki 12, tuomet mokslai nuo 13 iki 20:30, o namie laukė vaikai, vyras. Visgi spėdavau ir pasportuoti, ir vaikams knygeles paskaityti. Vyrui likdavo savaitgaliai – esu jam labai dėkinga, kad atlaikė visą buities krūvį per tą pusmetį. Šeima man be galo svarbi: profesine prasme, labai įkvepia tėtis. Jis turi drąsos gyventi taip, kaip nori, užsiima tuo, kas įdomu ir iš to gyvena. Tėtis stato ir remontuoja namus.

Iki to, ką dirba dabar, nuėjo ilgą, truputį vingiuotą kelią, sukaupė daug patirties, buvo kantrus ir nuolat tobulėjo, turėjo tikslą viską padaryti gerai iki galo. Web kūrimą labai mėgstu lyginti su namo statymu: abiem atvejais, reikia kruopščiai suplanuoti, išsimatuoti, tvarkingai viską sudėlioti, kad būtų patogiai naudojama, praktiška, ir, žinoma, gražu.

Mama man taip pat yra didžiulis asmeninis pavyzdys – ji turi tiek daug energijos ir sugeba padaryti tiek daug darbų. Rūpinasi visa didele šeima, visada spėja visus pakalbinti, apkabinti, pamaitinti ir paauklėti mažus bei didelius, jeigu prisireikia. Mama be galo padeda auginant vaikus, o jos meilė ir atsidavimas šeimai neišmatuojamai dideli, man dar labai toli iki jos. Labai džiaugiuosi, kad turiu iš ko mokytis ir mokytis.

O ar mokytis Baltijos technologijų institute patartum kitiems?

Šeimą laikau didžiausiu gyvenime pasiekimu ir pasisekimu. Kaip ir mokslus Baltijos technologijų institute bei gerai joje išlaikytus egzaminus. Po studijų pradėjau dirbti: tai darau jau du mėnesius, sekasi tikrai gerai, viską atlieku laiku ir vis greičiau, neilgai trukus tikiuosi gauti ir sudėtingesnių užduočių. Todėl siūlyčiau nedvejoti ir rinktis studijas.

Šauni administracija, patyrę ir draugiški dėstytojai, protingai, šiuolaikiškai sudarytos mokymosi programos – garantuota sėkmė studijuojantiems. Labai patarčiau daug ir nuoširdžiai mokytis, negailėti savęs, nes mokslai nėra ilgi, tačiau intensyvūs. Per trumpą laiką tikrai galima labai daug išmokti.

Na, o jei jau esate institute, pasinaudokite galimybe bei bendraukite su kitais ten studijuojančiais. Sužinosite dar daugiau, nesunkiai įgysite supratimą apie tai, ko galbūt net nėra jūsų mokymosi programoje, ir taip padidinsite savo šansus sėkmingai susirasti darbą.

Ačiū už pokalbį!