Populiariausi mitai apie automatizaciją: ką sako mūsų dėstytojai?

Robotinio procesų automatizavimo (RPA) kurso grupėje susirenka patys įvairiausi studentai. Atvedami skirtingų priežasčių ir siekių, noro įgyti skirtingų kompetencijų ir išmokti skirtingų dalykų, kuriuos ir panaudoti galima pačiais neįtikėtiniausiais būdais.

Su RPA kurso dėstytoju Dariumi Dudučiu aptariame 5 pagrindinius mitus, su kuriais tenka
susidurti pradėjus šį kursą.

RPA ir dirbtinis intelektas nėra tas pats

Anot dėstytojo, kad ir kaip šiais laikais populiaru bebūtų išgirdus vieną frazę stengtis su ja
susieti viską, kas yra bent kažkiek netoli, RPA ir dirbtinis intelektas nėra vienas ir pats, nors
abi inovacijos iš esmės palengvina ir supaprastina įvairiausius darbo procesus. „Žmonės
galvoja, kad RPA yra tas pats, kas tas pats populiarusis AI, ChatGPT ir taip toliau. Galima,
aišku, pavadinti šitaip… Tačiau šiandien juk tiek daug galima atrasti dalykų, kuriais
automatizuojamos įvairios sritys. Kuriomis palengvinamas darbas, kažkas supaprastinama,
padaroma geriau. Ne visos jos yra vienas ir tas pats, nors tikslas sutampa“, – teigia D.
Dudutis.

Klausytojo statusas išmokti nepadeda

RPA dėstytojas pažymi, kad kursai būsimiesiems studentams neretai atrodo kaip galimybė
žinias įgyti neįdedant pernelyg daug asmeninių pastangų ir laiko po paskaitų. „Kai kurie
ateina ir galvoja, kad nieko daryti nereikia. Ateisiu, pasėdėsiu, paklausysiu ir visko išmoksiu.
Taip, deja, neveikia (juokiasi). Ne gabumai čia svarbiausi, o vidinė motyvacija. Juk
nesimokant niekuomet nieko ir neišmoksi. Gali ateiti į kursus, bet jie tau nepadės, jei tik
klausysi. Tikrai tenka išgirsti frazę „Sveiki, šiandien aš klausytojas“. Ne ne, čia jau viskas. Jis
neišmoks. Norint matyti rezultatą, labai svarbu dirbti“.

Robotai nėra visa galintys

Nors automatizacija iš esmės keičia pasaulį ir darbo rinką, o robotams atitenkančios
užduotys ima vykti greičiau ir efektyviau, jie negali padaryti visko. „Neretai studentai galvoja, kad tie mūsų kuriami robotukai – visagaliai. Viską padarys, visus klausimus išspręs, o mums nebereiks galvoti. Tačiau realybė yra kitokia ir neretai būna skaudi (juokiasi). Robotai tikrai padeda sprendžiant kasdienes užduotis ir palengvina procesus, visgi, supratimas, kad tai tėra viskas, kartais priverčia paliesti žemę“, – pasakoja BIT lektorius.

Naujoji karta – ne visuomet imlesnė

Anot D. Dudučio, vienas populiariausių mitų, su kuriuo tenka nuolat susidurti dirbant IT
akademijoje, yra manymas, kad jaunoji karta yra daug imlesnė IT mokslams, o ir prie kurso
jie prisijungia jau turėdami sukauptų žinių bagažą. „Visi galvoja, kad žmonės virš 50 jau
nieko naujo nebeišmoks, o va jaunas – viską supras, viską padarys. Nei kiek. Viskas
priklauso nuo žmogaus motyvacijos, nuo to, ar jis iš tikrųjų kažko nori. Turiu pavyzdį – toje
pačioje grupėje buvę jaunas vaikinukas, kuris nieko nemokėjo ir… nelabai ką išmoko kurso
metu, ir 60 metų moteris, kuri tą vaikinuką lenkė šviesmečiais. Taip pat, neretai tenka susipažinti ir su jaunais studentais, kurie ateina sakydami, kad žinių dirbant su kompiuteriu – apsčiai, o didžiausias kurso pasiekimas – susikurti naują aplanką ir sužinoti, kad galima pervadinti failą“, – pasakoja dėstytojas.

Praktika neturi būti įdomi

Nors ir egzistuoja populiari nuomonė, kad praktikos užduotys turi būti tik įdomios ir įtraukiančios, D. Dudutis tikina, kad tai – netiesa, o pati praktikos esmė slypi tiesiog paprastame užduočių kartojime. „Praktika yra veiksmų kartojimas. Padarykite tą patį, ką darėte per paskaitą. Ištrinkite viską, ką turite, ir padarykite iš naujo. Labai naudinga yra tą patį robotą sukurti, ištrinti ir vėl sukurti. Tai yra praktika. Tie patys veiksmai įsimena kartojant, po to jau nebereikia galvoti“, – tikina dėstytojas.