Emigruoji? Sužinok, ko reikia norint netapti eiliniu juodadarbiu
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis moksleivių svarsto apie emigraciją. Daugelis jų savo ketinimus įgyvendina – daugiausia išvyksta jaunimas nuo 16 iki 29 metų. Šį pavasarį MOSTA pristatyta ataskaita atskleidė, kad net 75 proc. emigruojančių prieš pakeldami sparnus niekur nedirba ir nesimoko. Pasirinkimo dirbti svetur priežastys įvairios, tačiau dažnai užsieniu žavimasi neišsiaiškinus visų laukiančių iššūkių bei neišnaudojus galimybių įsitvirtinti Lietuvoje.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) „Nacionalinės žmogiškųjų išteklių būklės“ ataskaitoje taip pat nurodoma, kad apie 40 proc. emigruojančiųjų sudaro turintys mažesnį išsilavinimą nei vidurinį. Tokia pat dalis tų, kuriems nepavyko įsitvirtinti užsienyje, grįžę po metų dar neturi darbo, nesimoko ir nedeklaruoja jokio kito oficialaus užimtumo.
Didžiausio Lietuvoje el. dienyno TAMO pernai rudenį atlikta apklausa (1243 dalyviai) atskleidė, kad net trečdalis 9-12 klasių moksleivių norėtų išvykti visam laikui. Į klausimą „Ar galvojate apie emigraciją?“ teigiamai atsakė net 82 proc. moksleivių. Dažniausiai nurodytos tokių planų priežastys – didesnis uždarbis ir perspektyvų nematymas savame krašte.
Pervertinamas uždarbis užsienyje, nepaskaičiavus išlaidų
Vakarų šalyse mokamas darbo uždarbis lietuvių dažnai vertinamas neatsižvelgiant į pragyvenimą ten (būsto nuoma, susisiekimas, maistas, pramogos, medicinos paslaugos). Net gaunant gerokai didesnį už vidutinį lietuvišką atlyginimą, išsivysčiusiose šalyse didelę dalį pajamų suvalgant mokesčiams, brangesniam pragyvenimui, reali buitis gali būti netgi blogesnė nei gimtinėje – gyvenimas susispaudus, nuomojantis būstą su nepažįstamais žmonėmis, net iki kelių valandų trunkančios kelionės į darbą ir pan.
Dažnai pozityvų gyvenimo emigracijoje vaizdą piešia žiniasklaida, rodomos sėkmės istorijos, neretai net tėvai ar mokytojai mano, kad užsienyje vaikų laukia geresnė, užtikrintesnė ateitis ir skatina išvykti. Matydami sunkiai dirbančius, bet vos galą su galu suduriančius tėvus, kaimynus ar stebėdami, kaip dėl emigracijos tuštėja gimtasis kaimas, miestelis ar miestas, jaunuoliai dažnai nemato perspektyvų gimtinėje ir ryžtasi nerti į nežinią, tikėdamiesi, kad užsienyje iškart po mokyklos lengvai įsidarbins ir galės gyventi be rūpesčių.
Nėra nieko pastovesnio už laikinumą
Pirmojo darbo pasirinkimas gali nulemti viso gyvenimo karjeros kelią, todėl reiktų gerai apgalvoti savo tikslus, prioritetus ir sprendimą priimti atsakingai. Iškart po mokyklos dažniausiai jaunuoliai įsidarbina kvalifikacijos nereikalaujančiose pozicijose aptarnavimo sferoje – padavėjais, barmenais, pardavėjais, stipresni, sportiški jaunuoliai – pagalbiniais darbininkais sandėliuose, statybose, žemės ūkyje ar fabrikuose. Tačiau ar norėtumėte tokį darbą dirbti visą gyvenimą? Trumpalaikiai sprendimai dažnai įsuka į užburtą ratą ir užsitęsia gerokai ilgiau nei planuota.
Nekvalifikuoti darbai dažnai vertinami minimaliu darbo užmokesčiu, tad net ir dirbant viršvalandžius, aukojant naktis, savaitgalius, išsilavinimo ir specialių žinių nereikalaujantys darbai turi labai ribotą atlyginimo augimo potencialą. Tokiose srityse itin didelė konkurencija, nes daugybė žmonių gali atlikti konkrečių įgūdžių ir specifinės patirties nereikalaujančias užduotis, iš kitų šalių atvykstantys ir darbo ieškantys žmonės sutinka dirbti už dar mažesnius atlyginimus. Be to, tokių darbų poreikis ateity tik mažės, nes žmones pakeis automatizacijos sprendimai.
Dažnai aukojant ilgas valandas darbui, atiduodant savo jėgas, kenčia ne tik socialinis gyvenimas, santykiai su artimaisiais, bet ir fizinė bei emocinė būklė. Retas jaunuolis pagalvoja, kokią įtaką intensyvūs daugiau fizinės jėgos ar ištvermės pareikalaujantys darbai padaro jų sveikatai. Neretai sunkius darbus daug metų pradirbę ir sulaukę jau vyresnio amžiaus nebegali toliau dirbti, o persikvalifikuoti tampa sunku, pradėti naują karjerą nuo nulio vyresniame amžiuje reikia daug ryžto.
IT srityje nuolat auga įvairių specializacijų darbuotojų poreikis
Galvojant apie ilgalaikes karjeros perspektyvas, verta paanalizuoti, kokių specialistų paklausa ateity tik didės. Viena sparčiausiai augančių – IT sritis. Įgijus programavimo ar dizaino pagrindus galima rinktis, kuria linkme toliau specializuotis ir nesunkiai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Atidėjus savo planus emigruoti ir nutarus įgyti bazines žinias Lietuvoje, kur ir kainos gerokai patrauklesnės, ir kultūrinė aplinka palankesnė, vėliau galima ieškoti perspektyvesnių darbų užsienyje. Ilgainiui, paskyrus daugiau laiko tobulėjimui, laukia sotesnis gyvenimas neaukojant sveikatos, naktų ir savaitgalių dirbant viršvalandžius vardan didesnio atlygio.
Nesuklyskite tikėdami vienu iš populiarių mitų – IT srities mokslai skirti ne tik tiems, kurie nori tapti programuotojais ar dizaineriais. Rinkai reikalingi įvairūs specialistai – nuo testuotojų iki skaitmeninės rinkodaros specialistų. Be to, vis daugėja įvairių su IT sritimi susijusių darbų, kuriems bendro pobūdžio supratimas apie programavimą, dizainą ar skaitmenines technologijas yra būtinas arba bent jau stipriai palengvina darbą. Šiais laikais kompiuterinio raštingumo ir MS Office programų paketo išmanymo nebeužtenka.
„Pasimatuoti“ naują specialybę ir įgyti vertingų praktinių žinių galite per gana trumpą laiką – nuo poros mėnesių iki beveik metų. Tai pravers tiek siekiant karjeros Lietuvoje, tiek ieškant tarptautinių galimybių ar renkantis digital nomad gyvenimo būdą. Solidus uždarbis ir gyvenimo kokybė priklauso ne nuo šalies, o nuo įdėtų pastangų, motyvacijos ir gebėjimo daryti tai, ko nemoka kiti arba būti geriausiu pasirinktoje srityje. Pirmą žingsnį galite žengti kardinaliai nekeisdami savo gyvenimo ir niekur nevykdami.
Jei kyla klausimų, kokius kursus pasirinkti, atlikite IT testą ir susisiekite su mumis – padėsime rasti jums geriausią sprendimą. Jei norite pasikonsultuoti ir aptarti Jūsų situaciją, kreipkitės el. paštu bit@bit.lt arba telefonu +370 652 32000
