Geistė: Kiekvieną rytą atsikėlusi žinau, kad bus įdomu

Justina Mikeliūnaitė - 2018.07.09

25 metų vilnietė Geistė Umbrasaitė prieš pasukdama į IT sritį baigė Japonų kalbos studijas, organizavo ir pardavinėjo keliones, tačiau nė vienoje iš šių sričių nepajuto tos ugnelės, kuri skatintų tęsti.

Mėgėjiškai kurdama tinklalapius vis susidurdavo su kompetencijos stygiumi, tad nutarė išbandyti jėgas programavime. Baltijos technologijų institute baigusi web programavimo programą, įsidarbino UAB „Elsoft“ jauniasniąja back end programuotoja ir pirmą kartą kiekvieną rytą atsikėlusi jaučia, kad bus įdomu.

Kokia buvo pagrindinė Jūsų veikla iki kursų?

2016 m. įgyjau bakalauro laipsnį Kauno Vytauto Didžiojo universitete Rytų Azijos studijose. Specializavausi Japonologijos kryptyje, metus mokiausi Japonijoje. Grįžusi į Lietuvą bandžiau įgytas žinias pritaikyti praktikoje (trumpai dirbau kalbų mokymo startupe, rašiau straipsnius apie Japoniją, savanoriavau Japonijos ambasadoje), kol galiausiai teko pripažinti, kad šioje srityje savęs nematau. Susiradau darbą kelionių agentūroje, kur pardavinėjau bei organizavau keliones. Turėjau galimybę prisidėti ir prie kelionių į Japoniją organizavimo. Jutau, kad nei pardavimai, nei humanitarinė kryptis manęs netenkino ir neturėjo polėkio, tad išėjau iš darbo ir pradėjau savęs paieškas kitur.

Kodėl nutarėte pasukti į programavimą?

Apie programavimą pradėjau galvoti senokai, nes turėjau labai mėgėjiškos patirties su tinklapių kūrimu („Wordpress“ turinio kūrimo sistema) ir susidurdavau su kompetencijos trūkumu. Dažnam funkcionalumui įgyvendinti man pritrūkdavo žinių ir praktikos. Pamačiusi galimybę išbandyti jėgas “BIT” organizuotame stojamajame teste, nusprendžiau pabandyti. Manau, kad tai labai geras rinkodarinis žingsnis.

Kaip į sprendimą reagavo aplinka – artimieji, draugai?

Nors visi mano šeimynykščiai taip pat dirba IT srityje, iš pradžių jie mano pasirinkimą vertino skeptiškai – žinia nukrito lyg iš giedro dangaus. Kai pastebėjo, jog man visai neblogai sekasi ir noriai kiekvieną dieną mokausi, darau savarankiškas užduotis, greitai nuomonę pakeitė.

Ar kursuose gavote tai, ko tikėjotės? Kas buvo naudingiausia? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Jeigu ne kursai, manau, būtų buvę žymiai sunkiau rasti tiek motyvacijos, tiek disciplinos taip nuosekliai mokytis. Mokytojai buvo išties geri – daug padėjo, užvesdavo ant kelio, išmokė dirbti tiek grupėje, tiek savarankiškai, o svarbiausia – susirasti teisingą informaciją.

Pradžioje reikėjo priprasti prie paties programavimo principų, susidėjo per daug informacijos apie visiškai naują dalyką. O pabaigoje buvo dar sudėtingiau, nes pradėjau dirbti ir vakarais laiku nespėdavau atvykti į kursus. Taip pat nebeturėjau kada daryti savarankiškų užduočių, todėl buvo labai sunku eiti koja kojon su kolegomis. Bet man asmeniškai naudingiausia buvo nuosekli programa ir gaunamos užduotys. Jeigu namie būčiau nieko nedariusi – nieko ir dabar nemokėčiau.

Ar greitai pavyko įsidarbinti? Kokie svarbiausi gebėjimai ir asmeninės savybės padeda sudominti darbdavį ir kompensuoti patirties stygių?

Įsidarbinti pavyko tikrai ne iš karto. Reikėjo turėti portfolio, atlikti siunčiamas užduotis (kurių gavau ne vieną ir ne dvi), turėti techninių žinių, nebūtinai susijusių vien tik su programavimu. O kalbant apie asmenines savybes, mano darbovietėje svarbiausia buvo loginis mąstymas, gebėjimas suprasti užduotis ir sugebėjimas padaryti darbą iki galo.

Papasakokite apie dabartinį savo darbą – kaip atrodo jūsų diena, kokias užduotis atliekate, kaip jaučiatės naujose pareigose?

Mano įmonėje jaunesnieji programuotojai programuoja tiek back endą, tiek ir front endą, kad galėtų išsiaiškinti savo potencialą. Aš daugiau dirbu su back endu, php karkasais, bet tenka padaryti ir smulkių darbų su „Wordpress“ TVS. Šiuo metu dirbu su vienos elektroninės parduotuvės klientų valdymo sistema, darau atnaujinimus, tam tikrus pakeitimus. Darbo dienos pradžioje peržiūriu turimas užduotis, dėlioju prioritetus, planuoju laiką, žymiuosi kalendoriuje, vėliau programuoju ir darau kitus darbus. Kartais imuosi ir su programavimu nesusijusių darbų – tinklaraščio ar „Facebook“ paskyros įrašų kūrimo.

Kokius profesinius tikslus sau keliate ateičiai?

Norėčiau tapti sistemų architekte, vyresniąja programuotoja.

Kaip posūkis į programavimą pakeitė jūsų gyvenimą? Kokius didžiausius šios specialybės privalumus įvardintumėte?

Kiekvieną rytą atsikėlusi žinau, kad bus įdomu. Anksčiau taip niekada nebuvo! Gyvenime, kad neprarasčiau motyvacijos, man labai svarbūs iššūkiai, taip pat svarbu turėti vietos tobulėti. Manau, kad programavimo srityje tobulėti galima iki begalybės.

Ačiū už pokalbį!


Kiti straipsniai