Ieškantiems darbo daugiau galimybių atvers duomenų analitikos ir dirbtinio intelekto išmanymas
Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms ir didėjant duomenų srautams, auga ir specialistų, gebančių ne tik analizuoti duomenis, bet ir galinčių dirbti su dirbtiniu intelektu, poreikis.
Gebėjimas analizuoti duomenis taps svarbia kompetencija
Baltijos technologijų instituto (dar žinomo „BIT“ vardu) direktorius Giedrius Vitkauskis prognozuoja, kad versle iš darbuotojų vis labiau bus reikalaujama duomenų analitikos pagrindų, o juos turinčių specialistų poreikis – stipriai augs.
„Šiandien duomenų analitikų poreikis darbo rinkoje – didžiulis. Vis daugiau įmonių ieško specialistų gebančių paruošti duomenis analizei, įžiūrėti sąryšius, pateikti prognozes. Ateityje duomenų analitikai įmonėse taps neišvengiama būtinybė.
Beveik kiekviena įmonė kaupia savo informaciją serveriuose. Be gebėjimo analizuoti – ji bevertė. Tačiau ją susisteminus, vizualizavus, atlikus duomenų sąryšių paiešką, galima pamatyti įmonės veiklos tendencijas, kurios leidžia spręsti, ką joje galima būtų keisti, kokius ateityje vertėtų priimti sprendimus“, – teigia Giedrius.
Didžiausias duomenų analitikų poreikis – finansų ir pardavimų sektoriuje
Baltijos technologijų instituto direktorius pastebi, kad šiandien labiausiai duomenų analitikos specialistų reikia finansų bei pardavimų sektoriuose.
„Didelė dalis studentų, baigusių duomenų analitikos kursus, iškeliauja dirbti į bankus, kuriuose jie, pritaikydami algoritmus, analizuoja klientų duomenis, prognozuoja, pavyzdžiui, klientų mokumą, kitas tendencijas.
Finansinių duomenų analizė svarbi ir prekybos tinklams, kuriems, norint efektyviau planuoti savo veiklą, būtina žinoti, kaip jų pardavimai priklauso nuo, pavyzdžiui, metų laiko, paros meto, šventinių dienų ir panašiai. Visas šias prognozes gali pateikti duomenų analitikas“, – pasakoja Giedrius.
Duomenų analitikos studijoms pakanka aštuntos klasės žinių
Giedrius taip pat paneigia mitą, kad duomenų analitikos mokslai yra sudėtingi ar reikalaujantys itin specifinių žinių.
„Viena “Baltijos technologijų instituto” studentė pastebėjo, kad, mokydamasi duomenų analitikos, ji kartojo savo sūnaus aštuntos klasės matematikos kursą. Tai rodo, kad šiai profesijai įgyti nereikia jokių specifinių žinių. Viskas, ką reikia žinoti, išmokstama ne skaitant teoriją, o nuo pirmos paskaitos dirbant su duomenimis, mokantis, kaip juos paruošti, pavaizduoti, modeliuoti, aiškinti. Taip pat studentai įgyja Python, SQL, machine learning pradmenis, kurie itin praverčia duomenų analitiko darbe“, – teigia Giedrius.
Norimas darbas – pirmą mėnesį po kursų baigimo
Tai, kad duomenų analitikos specialistai yra itin paklausūs, įrodo ir „BIT“ instituto absolventų sėkmės istorijos.
Buvusi studentė Justė, rankose jau turėdama Lietuvoje baigtą finansų srities bakalaurą ir magistro diplomą, įgytą Švedijos universitete, nusprendė, kad jai praverstų ir programavimo žinios. Mergina „BIT“ institute įgytas žinias greitai pradėjo taikyti dirbdama jaunesniąja duomenų analitike žinomoje tarptautinėje rinkos tyrimų paslaugų kompanijoje.
„Nusprendusi susieti savo išsilavinimą finansuose su programavimu, pradėjau domėtis programavimo kursais. Kadangi nebenorėjau trejus metus studijuoti dar vieno bakalauro, nusprendžiau, kad būtų efektyviau rinktis intensyvius kursus, kurių metu tas pačias žinias gaučiau per trumpesnį laiką.
Džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent „BIT“ instituto kursus, nes turėjau puikų dėstytoją, kuris mokė ne tik kaip programuoti, bet ir kaip suprasti, kas slypi už kodo eilučių. Tai, ką išmokau kursuose, šiandien kiekvieną dieną taikau savo darbe. Pabaigusi kursus mėnesio bėgyje gavau jaunesniosios duomenų analitikės pareigas „Euromonitor International“, kurioje dabar ir dirbu“, – pasakoja Justė.
Gebėjimas dirbti su dirbtinio intelekto pagrindu veikiančiomis sistemomis taps būtinybe
Per pastaruosius metus itin patobulėjusios technologijos atvėrė kelią dar platesniam dirbtinio intelekto – savarankiškai priimti sprendimus gebančių programų, algoritmų – taikymui.
Giedrius Vitkauskis pastebi, kad pasaulinės tendencijos, susijusios su dirbtiniu intelektu, pasivijo ir Lietuvą.
„Dirbtinis intelektas ėmė populiarėti atsiradus pakankamai greitiems kompiuteriams, galintiems pagal tam tikrus algoritmus apdoroti informaciją ir ieškoti joje sąryšių. Medicininėje diagnostikoje dirbtinis intelektas jau seniai savo tikslumu aplenkė žmogų. Jis vis plačiau imamas taikyti ne tik medicininių duomenų analizei, bet ir transporto judėjimo prognozavimui, biometrinių duomenų analizei, kurie šiandien renkami, pavyzdžiui, išmaniaisiais laikrodžiais, fiksuojančiais pulsą.
Lietuvoje atsiranda vis daugiau startuolių, kuriančių dirbtinio intelekto pagrindu veikiančias sistemas ir produktus. Didelės tarptautinės kompanijos taip pat ieško specialistų, gebančių panaudoti neuroninius tinklus jų duomenų apdorojimui. Ateityje gebėjimas dirbti su dirbtiniu intelektu taps privalomu dalyku, nes vis labiau pereisime prie automatiškai besimokančių sistemų naudojimo“, – pasakoja Giedrius.
Dirbtinio intelekto kursuose – nuo moksleivio iki mokslininko
Giedrius Vitkauskis pastebi, kad „BIT“ institute dirbtinio intelekto programa domisi labai įvairūs žmonės.
„Į kursus stoja mokytis ir tie, kurie nori pagilinti savo žinias bei pritaikyti dirbtinį intelektą savo esamoje veikloje, ir norintys persikvalifikuoti, ieškantys karjeros galimybių visame pasaulyje gerai vertinamose kompanijose.
Sulaukiame ir žmonių, kurie dirbtinio intelekto discipliną nori išmokti taikyti savo mokslinėje veikloje. Įdomu tai, kad sparčiai tobulėjančios technologijos potencialą įžvelgia vis daugiau žmonių, besidominčių ateities profesijomis. Į mūsų rengiamą dirbtinio intelekto kursą tėvai yra užregistravę ir dar tik mokykloje besimokantį sūnų“, – teigia Baltijos technologijų instituto direktorius.
Dirbtinio intelekto kursai nutiesė kelią į IBM
Būtent ši „BIT“ instituto dėstoma programa Denisui nutiesė kelią į tarptautinę, gerai visame pasaulyje žinomą kompaniją.
Denisas, turėdamas išsilavinimą IT srityje ir studijuodamas biofizikos doktorantūroje, žinių spragas užpildė dirbtinio intelekto kursuose.
„Pasirinkau „BIT“ instituto mokymus, nes norėjau pagilinti savo žinias. Mokymasis dirbtinio intelekto programoje suteikė pamatines žinias apie neuronų tinklus, algoritmus. Dirbtinio intelekto algoritmus naudoju ir savo disertacijoje. Nusprendžiau ir savo darbą sieti su dirbtiniu intelektu. Jau esu pasirašęs sutartį ir greitai pradėsiu dirbti IBM kompanijoje, kurioje tikiuosi panaudoti visas kursuose įgytas žinias“, – teigia Denisas.
Dirbtinio intelekto disciplina praturtino ilgametes programavimo žinias
Dirbtinio intelekto programą „BIT“ institute pasirinko ir beveik trisdešimties metų programuotoju dirbantis Sigitas. Dar 1992 m. pradėjęs dirbti ir po kelių metų įkūręs savo programavimo įmonę, Sigitas pats pradėjo kurti IT produktus. Pakankamai seniai pradėjęs savo programuotojo karjerą jis ėmėsi savarankiškai mokytis naujų, šiandien populiarių programavimo kalbų bei darbo su naujomis technologijomis. Jo akiratyje atsidūrė ir dirbtinio intelekto disciplina, į kurią patyręs programuotojas nusprendė gilintis jau su specialisto pagalba. Taip prasidėjo Sigito studijos „BIT“ institute.
Pasak Sigito, jo ilgametė darbo patirtis padėjo į discipliną įsigilinti daug greičiau. Jis pastebi, kad paskaitų metu buvo įgyti tokie naudingi įgūdžiai, kaip programavimas „Python“ kalba, darbas su šia kalba dirbtinio intelekto aplinkose, naudojant „Anaconda“ bei „Google Collab“.
„Didžiulė programavimo patirtis bei matematikos specialybė man leido žymiai greičiau įsigilinti į dirbtinio intelekto temos esmę, skiriant minimaliai laiko programavimui „Python“ kalba (nors ši kalba buvo man nauja) bei matematikai. „BIT“ institute išmokau dirbtinio intelekto programavimo nuo nulio (angliškai – from scratch), programavimo su „TensorFlow“ bei „Keras“ bibliotekomis, šiuolaikinių dirbtinio intelekto modelių, pritaikyti dirbtinį intelektą teksto, vaizdo, garso, grafikų skaityme bei analizėje.
Išmokau „Python“ programavimo kalbą bei sužinojau apie šios kalbos galimybes, o taip pat įgijau kitų naudingų žinių, kurias sugebėjau „pagauti“ paskaitų metu“, – prisimena buvęs „BIT“ studentas.
Sigitas jau dabar mato, kur galės naujai įgytas žinias pritaikyti savo veikloje.
„Atradau dvi sritis, kuriose pritaikysiu dirbtinį intelektą: juridinių tekstų skaitymas bei grafikų atpažinimas, nustatant jų tipą“, – savo planais dalinasi jis.
Ačiū už pokalbį!
