Kelią nuo kasininko iki tarptautinio IT specialisto įveikęs Justinas: Institute išmokau daugiau nei universitete

Iš Joniškio kilusio 27 metų Justino Karaliūno karjera verta chrestomatinės sėkmės istorijos vardo. Dar studijuodamas Kaune, jis įsidarbino vienos maisto prekių parduotuvės salės darbuotoju, vėliau pakilo iki vyriausiojo kasininko ir turėjo galimybę užimti netgi parduotuvės vadovo poziciją. Tačiau, atliekant šauktinių į kariuomenę IQ testą, jaunam vyrui buvo patarta siekti daugiau. Todėl Justinas nusprendė grįžti prie senos aistros – programavimo, įstojo į Baltijos technologijų institutą, baigė Java programavimo ilgąsias studijas ir šiuo metu sėkmingai dirba milžiniškoje tarptautinėje kompanijoje IT specialistu.

Programuoti pradėjai labai anksti – ar iki šiol tai yra pagrindinis pomėgis?

Visada buvau ramaus būdo, užsidaręs savyje. Turėjau geriausią draugą – kompiuterį, bet, aišku, atsirasdavo laiko ir draugams iš kiemo ar mokyklos. Visada domėjausi programavimu, naujausiomis technologijomis. Prieš gerus dešimt metų pradėjau programuoti WAP. Nepamenu, kodėl baigiau – galbūt todėl, kad jis tapo mažiau populiarus.

Vyresnėse klasėse ėmiausi Pascal, vienintelis mokykloje tris metus iš eilės dalyvavau Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) organizuojamame konkurse / viktorinoje „Iftorina“. Tačiau negyvenu vien virtualiai: užsiimu origamiu, papercraft, o didžiausia svajonė nuo vaikystės – aplankyti visas pasaulio šalis. Nors dar daug trūksta, bet stengiuosi jos siekti.

Nors keliavai po pasaulį, viena svarbiausių kelionių buvo iš Joniškio į Kauną, kai atvažiavai studijuoti, bet studijas metei?

Teisybę pasakius, ne aš studijas mečiau, o jos – mane. Įstojau į informatiką VDU, tačiau niekada nebuvau geras teoretikas, man sunku išmokti teoriją. Ypač, jei ji manęs nedomina. Universitetuose reikia mokytis daug su studijomis nesusijusių dalykų – tai buvo ne man.

Sakai, kad esi prastas teoretikas, bet, matyt, puikus praktikas?

Galima taip teigti. Studijuodamas puse etato įsidarbinau salės darbuotoju vienoje maisto prekių parduotuvėje. Vėliau tapau vyriausiuoju kasininku, galėjau užimti parduotuvės vadovo pareigas. Tačiau to nebesiekiau, buvo įvairių priežasčių. Kur dirbau, visur sekdavosi puikiai. Būdavau vienas iš geriausių darbuotoju – matyt, kad greitai mokausi ir stengiuosi, nesvarbu, ką daryčiau.

Turbūt todėl prieš porą metų Facebook pamatęs BIT bandomąjį testą, jį išlaikei gerai ir įstojai į institutą?

Istorija ilgesnė. Nebaigęs studijų, mečiau ir programavimą. Tačiau mane tikrino IQ testu per šauktinių į kariuomenę atranką ir tada paklausė – kodėl aš dirbu vyriausiuoju kasininku, jei galiu siekti daugiau? Tai mane privertė susimąstyti ir grįžti prie programavimo. Vėliau pamačiau BIT bandomąjį testą, išlaikiau gerai – tikriausiai todėl, kad visada buvau tiksliukas ir man tokie dalykai sekdavosi.

Studijuoti puikiai sekėsi ir institute?

Kursai, kuriuos finansavo Užimtumo tarnyba, truko 6 mėnesius. Pirmuosius du mokėmės Front End, likusius – Java programavimo. Prieš kursų pradžią turėjau daug laiko, todėl savarankiškai lukštenau Front End ir pradžia buvo paprasta. Sunkiau – su Java, nors sekėsi lengviau nei maniau. Kalbant apskritai, išlavinau įgūdžius dirbti komandoje, spręsti problemas.

Programavimo išmokau daugiau nei studijuodamas VDU. Labai pasisekė su dėstytojais per abi Java mokymų dalis – jie buvo tikri profesionalai, turintys daug metų programavimo patirties. Vienas – netgi 20. Jų gebėjimas perteikti žinias – tiesiog puikus: belieka mokytis, o mesti net minties nebuvo.

Ir iš BIT – tiesiai į tarptautinius programavimo vandenis?

Pradėjau praktiką milžiniškoje tarptautinėje kompanijoje KAYAK. Pradžia buvo sunkoka, nes įmonė – pasaulinė, turinti ofisus nuo JAV iki Australijos. KAYAK kuria skrydžių, viešbučių, automobilių nuomos paieškos sistemas. Projektas labai platus, o aš darbe palaikau esamas paieškos sistemas ir tobulinu jų funkcionalumą. Draugams dabar sakau: mėgstu keliauti ir dirbu su tuo susijusį darbą.

Galėčiau spėti, kad jį įtrauktum į savo gyvenimo pasiekimus. O kokias padarei didžiausias 3 klaidas ir, jei turėtum galimybę kažką keisti, ar pasinaudotum?

Pirmoji – pasirinkimas mokytis universitete. Verčiau būčiau stojęs į kolegiją ar važiavęs į užsienį. Antroji – kad ten nesimokiau teorijos. Dabar stengčiausi tai pereiti. O trečioji – padaryta programavimo pertrauka. Jos nebekartočiau. Būtent grįžimą į programavimą pavadinčiau vienu iš didžiausių pasiekimų. Kaip ir dabartinį širdžiai mielą darbą. Ir, žinoma, sėkmingus mokslus Baltijos technologijų institute.

Vadinasi, ir kitiems patartum rinktis BIT?

Be abejonės! Palinkėčiau niekada nemesti galimybės žengti į IT pasaulį ir institutas yra puikus tramplynas. Žinoma, nuo jo reiks atsispirti patiems. Tačiau, jei imsite tai, ką duoda BIT, ir patys sparčiai mokysitės, vieną dieną galime tapti kolegomis.

Ačiū už pokalbį!