ŽURNALAS apie skaitmenines profesijas

200 programuotojų paruošęs dėstytojas Gytis IT paslapčių mokė ir piemenį: „Mokslai keičia karjerą ir tai mane įkvepia”

Tomas Bručas - 2019.08.30

Jaunas, ambicingas, tačiau solidžią Front-End programuotojo patirtį jau sukaupęs „Baltijos technologijų instituto“ (BIT) dėstytojas Gytis Žaltauskas į IT pasaulį žengė vos trylikos. Pradėjęs nuo paprastų žaidimų kūrimo, karjerą jis tęsė žinias gilindamas JAV IT kompanijoje, o šiuo metu dirba net keliuose sėkminguose startuoliuose. Programavimo paslapčių G. Žaltauskas institute jau išmokė 200 absolventų ir tikina – kiekvienas ambicingas studentas pasiekia savo tikslą. „Šis darbas man suteikė galimybę atsikratyti stereotipų: jei anksčiau atrodė, kad kažkas negali būti programuotoju, dabar manau visiškai kitaip”, – džiaugiasi BIT dėstytojas.

G. Žaltauską kalbina buvęs jo studentas, startuolio „Whatagraph“ programuotojas ir techninis vadovas Vytautas Preikšaitis.

Papasakok, ką dabar veiki?

Karjerą dažnai lydi netikėti, prasmingi ir įdomūs posūkiai. Audio transliavimo ir sinchroninio vertimo sistemos startuolis „Interactio“ – vienas iš jų. Džiaugiuosi prisijungęs prie komandos, kuriančios įdomų, tačiau ir sudėtingą bei prasmingą produktą. Dabar jaučiuosi patobulėjęs tiek profesine, tiek emocine prasmėmis. Kartu startavome su asmeniniu projektu „Gegutė.lt“. Tai platforma, skirta auklėms. Panašiai, kaip „airbnb“, tačiau nuomojiesi ne būstą, o naudojiesi auklės paslaugomis jos namuose.

Sukaupei solidžią programuotojo patirtį, o į IT pasaulį žengei vos trylikos. Kaip viskas prasidėjo?

Pradžios istorija, man pačiam, yra įdomiausias karjeros etapas. Tačiau, kai apie ją papasakoju, daug žmonių sako – jau kažkur šitai girdėjau, jūs visi taip pat pradedate. Mane programuoti suviliojo žaidimai. Kaip ir kiekvienas jaunuolis mėgau žaisti, bet vis pagalvodavau, galbūt galima padaryti kažką įdomiau. Pirmieji žingsniai ir buvo aiškinimasis, kaip. Šeštoje klasėje sužinojau apie programavimą. Dabar yra begalė šaltinių, kaip viską daryti, tačiau tuo metu nebuvo. Todėl nuėjau į knygyną ir nusipirkau dvi knygas. Kaip dabar atsimenu, tokios mėlynai baltos, viena buvo „PHP 5“, kita – „HTML 4“. Tais laikais dar buvo WAP – internetas senuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose. Ir WAP žaidimai. Norėjau padaryti kažką panašaus. Tada buvo galimybė nusipirkti kodą ir jį kažkiek redaguoti, tačiau ji manęs nežavėjo. Norėjau sukurti savo – taip tos knygos atsidūrė mano rankose. Mokiausi nuo pat pradžių. Šeštoje klasėje sukūriau žaidimą, prijungiau mokamus žaidėjus. Prikapsėjo 50 litų, bet ne į mokėjimo sistemą, o hostingo paslaugų. Galėjau nusipirkti domeną, serverį, o aš norėjau pinigus išsigryninti. Tačiau dar neturėjau 16 metų ir negalėjau to padaryti, prašiau mamos, bet jai pasirodė, kad visi dalykai internete kvepia apgaulėmis. Tais laikais viskas buvo labai mistifikuojama, programavimas atrodė tik genijams, todėl norėjau ir sau, ir kitiems įrodyti, kad taip nėra.

it kursai BIT

Vadinasi, pirmosios programavimo kalbos buvo HTML ir PHP?

Programavimo kalbų yra daug ir, prieš pradėdamas mokytis, turi kažkurią išsirinkti. Tačiau pirmiausia, net nesuvoki, kas yra programavimo kalba. Antra, iš dalykų, kurių nesupranti, turi išsirinkti vieną. Manau, šiais laikais pati pradžia nepalengvėjo. Visko yra daug, tačiau pasirinkimas toks pat sudėtingas. Dažną programuotoją aplanko mintis – knygos yra nesąmonė. Man irgi taip buvo, ieškojau informacijos internete. Vėliau skyriau laiką muzikai, menui, po to grįžau prie programavimo. Sukūriau elektroninę parduotuvę. Tačiau buvau ne tik programuotojas, užsiėmiau ir valdymu – resursais, komunikacija, gamybos organizavimu, prekyba. Svarbu, kad prisiliečiau prie architektūrinio mąstymo. Žmonės dažnai pamato sistemas, tačiau nemoka jų suskaidyti į dalis, nesuvokia, kaip viskas vyksta. Pradedantieji programuotojai neretai negeba visko sujungti į vieną visumą. Aš pats vis dar to mokausi. Vertėtų ir gyvenime viską skaidyti į smulkias dalis bei analizuoti procesus. Dėl to mes esame kitokie žmonės. Realus pavyzdys – mačiau kaip vienas programuotojas pietums valgė cepeliną ir jį supjaustė mažomis dalimis, kad vienodai bei tolygiai paskirstytų įdarą.

Atitrūkti nuo darbo ne visada lengva. Kaip darbus pradėjai pats?

Manau, kalbant apie karjerą, vertėtų pašnekėti apie profesionalią aplinką ir žymiai už tave kietesnius programuotojus. Dirbau amerikiečių kompanijos biure Lietuvoje. Taip atsidūriau tarp tikrai talentingų programuotojų. Patirtis įdomi – matai kolegas, kurie panašias užduotis atlieka per porą valandų, o tu prie jų sėdį 12. Streso buvo, tačiau išmokau su juo tvarkytis. Freelancindamas tai, ko nežinodavau, išsigooglindavau ir iš pradžių galvojau, kad darbe niekas to nedaro. Tačiau viskas priešingai, būdavo netgi tokių užduočių, kai reikėdavo tiesiog googlinti. Tai daro visi.

O kaip pradėjai dėstyti?

Norą dalintis patirtimi jaučiau seniai. Man patinka bendruomenės, kryptingai mąstantys žmonės, siekiantys tikslų arba besiblaškantys, bet su perspektyva. Gavau pasiūlymą dėstyti, baimės buvo, nes, maniau, gausiu klausimų, į kuriuos atsakymų nerasiu. Tačiau dalinimasis patirtimi parodė – visi esame žmonės, galime kažko nežinoti. Ir vieni iš kitų mokomės.

Mano studentai yra labai įvairūs. Vienas ryškiausių atvejų – grupėje mokėsi modernus piemuo, kuris karvėms verdavo auskarus su GPS ir taip galėdavo stebėti, kur ganosi banda. Per du mėnesius išmoko programavimo pagrindus ir tai jam davė naudos startui.

gebejimu testas programuotojams

O koks įvykis per visą dėstymo karjerą labiausiai įstrigo?

Kiekviena mano grupė yra labai asmeniška ir intymi. Pavyzdžiui, jos turi turi savo pavadinimus. Jei yra Front-End kursas, tai juos vadinu „Front-End liūtai“, „Front-End vilkai“, „Front-End nindzės“ ir panašiai.

Pavydžiai, kai studentai per du mėnesius baigia kursus, atlieka praktiką, įsidarbina ir pakeičia karjerą, mane labai įkvepia. Net sunku suskaičiuoti, kiek žmonių mokiau. Maždaug 200. Būna, vieni labai greit įsidarbina, pavyzdžiui, baigiantis kursams. Tačiau kiti pasuka visiškai kitu, ne programavimo, keliu.

Šis darbas man suteikė galimybę atsikratyti stereotipų. Jei anksčiau atrodė, kad kažkas negali būti programuotoju, dabar manau visiškai kitaip. Žmogaus amžius, lytis, specialybė, turimos žinios nėra svarbūs. Visi, kurie ambicingi, pasiekia rezultatą. Sėkmės istorijų labai daug. Taip, yra žmonių, kurie ateina tiesiog pabandyti ir kursus priima kaip testą. Tačiau programavimo sričių – labai daug. Save atrasti gali kiekvienas.

Todėl besirenkantiems IT karjerą norėčiau palinkėti išsikelti tikslą, pabendrauti su žmonėmis, kurie tai daro, ateiti į institutą pasikalbėti, pasitarti. Susidėliokite viziją ir judėkite kryptingai link to, ko norite. Turite daug laiko – neskubėkite ir pasieksite savo.

Kiti straipsniai

x

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę šioje svetainėje naudojame slapukus. Susipažinkite su įmonės privatumo politika.