Nerijus Pačėsa: „BIT stiprybė – daug praktikos ir pažangi mokymo metodika”

Doc. dr. Nerijus Pačėsa daugumai geriausiai žinomas kaip ilgametis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, kurio keliai vėliau pasuko į didžiausio statybos, ūkio ir buities reikmenų prekybos tinklo „Senukai“ generalinio direktoriaus postą, o dar po kurio laiko – gerai Lietuvoje žinomų įmonių valdybas.

Galiausiai Nerijus Pačėsa sugrįžo į švietimo sritį vedinas naujos ambicijos – sukurti stiprų, sėkmingus informacinių technologijų srities specialistus ruošiantį institutą. Būtent to jis siekia vadovaudamas Baltijos technologijų institutui (dar žinomam „BIT“ vardu). Nerijus šiandien dalinasi savo mintimis apie IT srities ateitį ir tai, kaip gimsta šios srities talentai.

Kaip vertinate IT darbo rinkos potencialą šiuo metu? Kaip ši rinka pasikeis per ateinančius 10 metų?

Dabar turime žinių, kad Lietuvoje trūksta apie 10 tūkstančių informacinių technologijų specialistų. Pasaulyje šie skaičiai susidaro šimtatūkstantiniai. Matome, kad kompanijos, nesugebėdamos surasti reikiamų darbuotojų, pačios turi savo specialistų ugdymo akademijas. Vadinasi, trūkstant tinkamai parengtų IT specialistų, įmonės užsiima ne pagrindine savo veikla, o darbuotojų apmokymais. Šios srities potencialas jau dabar yra didelis, o kalbant apie ateitį – jis tik didės. Reikia suvokti, kad ateityje tam tikras programavimo lygmuo taps privalomu daugelyje profesijų. Sritys, kurios yra susijusios su skaitmenine rinkodara, finansais, inžinerija reikalaus vis daugiau programavimo žinių.

Kodėl pasirinkote žengti į IT švietimo sritį, o ne, pavyzdžiui, į vadybą, ekonomiką ar panašiai?

Informacinės technologijos – didžiausią potencialą turinti sritis, kuri apsijungia su beveik visomis kitomis sritimis. Nebelieka sričių, kuriose galima būtų ignoruoti informacines technologijas. Net ir vadovui bus sudėtinga siekti karjeros aukštumų, neturint tam tikrų IT srities žinių. Šiandien, net žvelgiant iš vartotojo pozicijos, reikia IT žinių, kad galėtum naudotis verslo valdymo, apskaitos sistemomis, kurių duomenis, būdamas vadovu, turi mokėti valdyti. Todėl ir mano interesas šiai sričiai – didelis.

Kiek praėjo laiko, kol ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas tapo žinomas bei gerbiamas? Kaip manote, per kiek laiko užkariausite rinką su Baltijos technologijų institutu?

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui pasiekti solidų tarptautinį pripažinimą prireikė gerų 10-ies metų. Lietuvoje jo sulaukta kiek anksčiau, nors taip pat nebuvo lengva pasiekti pripažinimą, ypatingai tokioje srityje, kurioje beveik kiekvienas universitetas turi savo programas, ir visi skelbiasi, kad jų programos puikios.

ISM universitetas neturėjo ryškaus programų išskirtinumo. Pripažinimą reikėjo užsitarnauti per studijų kokybę, stiprią metodinę pusę, ugdant kompetencijas, lemiančias sėkmę profesiniame gyvenime. IT srities specialistų ugdyme taip pat dalyvauja daugybė aukštojo mokslo bei neformalaus ugdymo institucijų.

Sėkme galime vadinti tai, kai IT išsilavinimą turintis žmogus geba puikiai įsilieti į kompaniją, suprasti verslo kalbą, verslo procesus, vadybos įtaką rezultatams. Kuo daugiau Baltijos technologijų institutas turės sėkmingų absolventų, tuo greičiau rinkoje būsime pripažinti ir geriau vertinami. Taip buvo ir su ISM universitetu.

Kai darbdaviai pamatė, kad ISM universiteto absolventai ateina į darbo rinką pajėgesni, gebantys greičiau integruotis į organizaciją, greitai ši žinia pasklido tarp darbdavių, kurie ėmė itin vertinti šios ugdymo įstaigos paruoštus specialistus. Baltijos technologijų institutas taip pat eina šiuo keliu.

Koks, Jūsų manymu, yra Baltijos technologijų instituto sėkmės receptas, kad vis daugiau studentų pasirenka mokslus būtent čia?

Tam gali būti kelios priežastys. Bet kokioje mokykloje, ypač susijusioje su IT, turi būti stiprus praktikos elementas. „BIT“ institute dirba tik tie dėstytojai, kurie yra praktikai, atėję iš verslo pasaulio. Kita mūsų stiprybė – daug praktikos, kuri susideda iš praktinių užduočių atlikimo ir realios praktikos įmonėse. Ir trečias dalykas – turime pažangią metodiką, kaip ugdome savo studentus, koks yra dėstytojų pasirengimas, kaip jie sugeba pateikti sudėtingus dalykus paprastai ir parodyti, kaip šie yra įgyvendinami praktikoje. Praktika ir dėstymo metodinė kokybė lemia mūsų sėkmę.

Kokiems žmonėms nerekomenduotumėte studijuoti Baltijos technologijų institute?

Bet kurioje srityje nereikėtų studijuoti tiems, kurie nesižavi ta sritimi, kurią renkasi, o tik galvoja, kad „štai, galbūt šioje srityje gerai uždirbsiu, pabandysiu stoti“. Paprastai tokiems asmenims nepasiseka. Norint kažką pasiekti IT srityje, reikia ja domėtis ir norėti į ją gilintis, nuolat tobulėti, mokytis. Jei į studijas ateina žmogus, kuris nieko negali pasakyti apie šiuolaikines informacines technologijas, programavimo kalbas, nežino kokios pasaulyje ar Lietuvoje kompanijos vyrauja ir yra pažangiausios šioje srityje, jam ne tik nereikėtų stoti į šios srities mokslus, bet ir juos pabaigus nevertėtų tikėtis gauti gerą atlyginimą.

Kaip manote, kokį didžiausią iššūkį patiria studentai, siekiantys karjeros IT srityje?

Manyčiau, pirmas dalykas – nėra lengva aiškiai apsibrėžti sritį, kurioje norėtum save pozicionuoti. IT yra labai abstraktu, o verslas ieškodamas darbuotojų dažnai reikalauja labai aiškių kompetencijų. Dažnai studentai, net ir pabaigę su IT susijusias studijų programas, nėra tikri, kur norėtų save išreikšti. Jie blaškosi, negali atrasti sau aiškios pozicijos versle. Kitas iššūkis – visų, IT srityje siekiančių karjeros, sėkmę lemia tai, kaip jie geba įsiklausyti į verslo poreikius.

Deja, tokių žmonių nėra daug. Dauguma norėtų, kad jiems būtų aiškiai suformuluota užduotis, ir jie galėtų dirbti savo darbą, o versle tai daryti tampa sunku, nes visi procesai yra integruoti. Trečiasis iššūkis – IT sritis savaime atrodo labai patraukli, bet iš tikrųjų didžiausią vertę sukuria tie, kurie geba prisidėti prie verslo procesų automatizavimo (tiek veikloje, tiek vadyboje).

Jei nesugebi kurti sprendimų, leidžiančių tai pasiekti, dirbsi daugiau techninio pobūdžio darbus, kurie nėra ypatingai gerai apmokami. Labiausiai vertinami ir didžiausią atlyginimą gauna tie IT specialistai, kurie geba kurti optimizuojančius sprendimus.

Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti Lietuvos talentų ugdymo strategija?

Kalbant apie aukštąjį mokslą, didžiausias dėmesys nacionaliniu lygmeniu turėtų būti skirtas paskatoms verslui įtraukti į darbo rinką studijuojančius. Dabar visa tai yra palikta ugdymo įstaigų geranoriškam susitarimui su verslu. Atrodo, tarsi verslas pats turėtų domėtis gerais studentais, talentais, o aukštosios mokyklos turėtų būti suinteresuotos, kad studentai vykdytų praktiką įmonėse. Visgi verslui priimti praktikantą yra didelis iššūkis: pradedant teisiniais aspektais ir baigiant personalu, kuris bus atsakingas už jo įtraukimą, užduočių formulavimą.

Mano manymu, talentai gali išaugti tik interaktyvioje aplinkoje, kurioje praktika – svarbiausias elementas. Talentingas žmogus, pasinėręs į bet kokios srities teoriją, gali tapti talentingu mokslininku, bet jis netaps talentingu tos srities darbuotoju. Todėl ypatingai svarbu, kad didžiausios pastangos būtų sutelkiamos į paskatas verslui norėti priimti jaunus, besimokančius žmones įgyti praktinio darbo įgūdžių.

Kaip vertinate tai, kad kai kuriems studentams profesinėse mokyklose valstybė finansuoja studijas? Ar tai veikia jų studijų rezultatus?

Be abejonės – veikia. Natūralu, kiekvienas norėtų studijuoti ir už tai nemokėti. Iš vienos pusės – ne visi gali susimokėti, todėl tai skatina dėti didesnes pastangas, siekti geresnių rezultatų, kad mokslas būtų nemokamas. Iš kitos pusės, tie, kurie moka už mokslą (ypač iš savo, o ne tėvų kišenės), taip pat stengiasi. Faktas, kad tam tikra stipendijų sistema, kuri pastebi talentus ir finansuoja jų mokslą, stipriai prisideda prie talentų ugdymo.

Net ir institucijos, kurios rengia specialistus, gavusios paskatas iš valstybės, taip pat gali daugiau investuoti į ugdymo kokybę, pritraukti daugiau studentų, kurie bus linkę siekti geresnių mokymosi rezultatų.

Ačiū už pokalbį!