Mano kelias nuo BIT stojamojo testo iki pirmojo projekto IT įmonėje: kaip aš sulaužiau pasižadėjimą savaitgalius skirti vien poilsiui
Programavimu domėjausi kantriai, atkakliai bei nuoširdžiai mokiausi, kol ši sritis tapo pagrindiniu darbu. Perprasti programavimą pradžioje nebuvo lengva, tačiau vėliau įgytas žinias puikiai pritaikiau praktikoje. Dabar jau pusmetį dirbu jaunesniąja programuotoja tarptautinėje IT bendrovėje ir jaučiu atradusi savo tikrąjį kelią. Papasakosiu plačiau, kaip sekėsi juo žengti.
Esu Laura. Man – trisdešimt, turiu mylimą šeimą: sūnų ir vyrą. Gimiau Klaipėdoje, čia gyvenu iki šiol. Programavimą įsimylėjau dar besimokydama universitete. Užteko tik šiek tiek susipažinti su informatikos modulio įvadu ir aplankė nepaprastas jausmas, jog galiu kurti, programuoti aplikacijas, o kompiuteris tavęs klauso.
Visgi programavimo žinios po studijų universitete buvo tik teorinės, todėl nusprendžiau pasimokyti daugiau. Norėjau įgyti kažką apčiuopiamo, realaus.
To ėmiausi po savo motinystės atostogų. Iki pastarųjų dirbau finansų srityje, tačiau joms baigiantis nusprendžiau pakeisti darbą. Tada supratau – šeimos verslo veikla ne man, kad ir kiek tai turėtų privalumų. Tiesiog, tai ne man. Esu kūrybiškas žmogus, o finansai yra didžiausia kūrybos priešingybė. Skirtingai nuo programavimo. Nors su tuo nesusidūrusieji mano kitaip. Hear Me Out.
Stojamasis testas nėra sėkmės rodiklis
Tačiau pradėkim nuo pradžių. Buvau nemažai girdėjusi apie valstybės paramą norint keisti specialybę, tačiau ilgą laiką nedrįsau kreiptis. Savo aplinkoje susidurdavau su atkalbinėjamais: turiu išsilavinimą, šeimą, vaiką, esu brandaus amžiaus. Kam tau tas programavimas? Vėl pradėti mokytis būtų ne per daug egoistiška? Nope.
Norėjau nuomonę pakeisti, pradėjau domėtis darbo pasiūlymais. Tik vis labiau tapo aišku – turiu eiti programuoti. Tiesiog privalau!
Nusprendžiau mokytis ir pasirinkau Baltijos technologijų institutą. Mano akimis, BIT yra profesionaliausia mokykla. Stojau, bet stojamojo testo rezultato nesureikšminu. Svarbiausia – nuoširdus darbas ir vidinė motyvacija. To testai negali parodyti.
Finansavimas? Lengvai ir sklandžiai
Laimei, šeimos draugas puikiai žinojo BIT. Jis palaikė mano idėją ir paskatino studijuoti. Kartu, pakeitė ir artimųjų nuomonę. Užsiregistravau į Užimtumo tarnybą, tik ji paramos mokslams visai nežadėjo. Specialistai vis kalbėdavo: reikia palaukti, kada startuos įvairūs finansavimo projektai. Velniop.
Norėdama rezervuoti vietą, nusprendžiau užsiregistruoti į kursus anksčiau laiko. Nuolat sekiau informaciją, kada kursai startuos, pasirodys UŽT projektai. Galiausiai – pasisekė! Po pusmečio pradėjau finansuojamus mokslus, dar gavau ir stipendiją. Jackpot, ne kitaip.
Važiuojam!
Na, ką gi. Aš vėl studentė, studijų startas – JavaScript kursas. Prisimenu savo pirmąją mokslų dieną. Buvo keista grįžti į mokyklos suolą. Iš administracijos girdėjau – mokytis bus labai sunku. Tai kėlė šiek tiek nerimo, bet po kelių savaičių įsivažiavau. Pastebėjau, jog pirmoji studijų dalis, iš tiesų, visai lengva. Gytis Žaltauskas buvo pirmasis dėstytojas, grupės pamėgtas iš pat pradžių. Jo pozityvumas ir palaikymas kūrė ypatingą atmosferą. Grupė susidraugavo: turėjome bendrą chatą, bendravome, dalinomės emocijomis, istorijoms, memais.
Per kursą suprogramavome ir kelis žaidimus. Vieną jų kviečiu išbandyti ir jus. Pavadinau KIOSK. Jo idėja – galimybė uždirbti pinigus ir matyti skaičiuojamas statistikas. Žaidimas ypatingas tuo, jog pastarąjį kurdama sulaužiau įžadą prie mokslo darbų nesėsti savaitgaliais.
Pasakiau sau: laisvadieniai – tik poilsiui ir šeimai, todėl kiekvieną likusią savaitės dieną stengdavausi praleisti maksimaliai produktyviai. Tačiau dabar šypsodamasi galiu pasakyti – KIOSK, kurį anksčiau vadinau pinigų generatoriumi, buvo pirmas ir vienintelis kartas, kai nusižengiau savo įsitikinimui. Išbandykit!
Savo ruožtu asmeniniame gyvenime nusistovėjo rutina. Ryte nuveždavau vaiką į darželį, o pati vykdavau į mokslus. BIT praleisdavau visą dieną.
Po pirmų dviejų mėnesių
Prasidėjo antroji studijų dalis – Objektinis programavimas. Paskaitos vyko auditorijoje. Dievinau šį studijų etapą. Pradėjome mokytis OOP, kode atsirado logikos ir tvarkos. Dėstytojas Gediminas Gricius – profesionalus ir inteligentiškas, paskaitą išdėstydavo tiksliai, aiškiai, koncentruotai. Vienas bendras užsiėmimas pranokdavo valandų valandas Youtube tutorial. Gediminas dėstė abi dalis – OOP ir PHP.
Trečioji studijų dalis – PHP programavimas. Čia susijungė frontendas ir backendas. Pradėjo rastis programavimo nuovoka. Visgi, PHP dalis sutapo su karantino pradžia. It‘s Corona time, bro.
Šis etapas buvo tikras iššūkis. Vaikų darželiai – uždaryti. Sūnaus mokslai vyko nuotoliniu būdu, darbų namuose – daugiau: turiu gaminti maistą, būti mama, žmona ir studentė vienu metu. Todėl labai džiaugiuosi, kad paskaitų video įrašus galėdavau pažiūrėti sau tinkamu laiku. Dėl to šiuo periodu teko prie kompiuterio pasėdėti ir iki vėlyvo vakaro. Griūva pažadai vakarus skirti tik poilsiui, oh well.
Laikas specializacijos kursui
Ir ketvirtajam mokslų etapui. Papildomas specializacijos kursas – .NET – vyko lygiagrečiai su PHP, o mes su kolegomis darėme praktinę užduotį – kraujo donorystės sistemą „Kraujo bankas“. Dėstytojas Julius Venskus – tikrai išskirtinis, pasiūlęs vykdyti realaus pasaulio projektą netgi su sprintais. Todėl jį darėme nuo pradžių: kartu su dėstytoju aprašėme reikalavimus, darbų ir pareigų planą. Vykdėme sprintus, turėjome scrum-masterį. Išbandėme jėgas dirbti komandoje, savarankiškai organizavomės online aptarimus. Bet paskutiniai mėnesiai buvo nelengvi. Mokytis 2 kursus vienu metu karantine su vaiku namuose? Patikėkit. Todėl esu dėkinga šeimai už palaikymą.
Baigiamasis egzaminas? Laiko jam pasiruošti buvo nedaug – vos 2 laisvos dienos. Tačiau studijų įdirbis pasiteisino. Džiaugiuosi, jog BIT mokiausi kryptingai ir sistemingai, turėjau konspektus, buvau atlikusi visus namų darbus. Todėl neteko studentiškai kalti paskutinę naktį. Pamenu, egzamino teorinę dalį sudarė daugybė klausimų, o laiko buvo nepakankamai. Visgi praktinė dalis pasirodė gana lengva. Mano akimis, geriausias rezultatas – žinios, kurių įgijau išties nemažai, o už šį apdovanojimą dar nuostabesnis – dabartinė darbo vieta! Savo pasiekiau.
Darbas? Džiaugsmas!
Prisimenu praėjusią vasarą. Gyvenimas tapo laisvesnis, pasibaigus karantino ribojimams susitikome su visa grupe paminėti šio smagaus gyvenimo etapo. Džiaugiuosi, jog sutikau nepaprastų žmonų – bendramokslių, dėstytojų. Visi – be galo skirtingi, visi – labai stiprios asmenybės, labai įdomūs pašnekovai. Esu be galo dėkinga BIT, jog mus suvedė.
Išsisprendė ir profesinis gyvenimas. Jau pusmetį dirbu jaunesniąja programuotoja tarptautinėje IT bendrovėje „Flinke Folk“, kurios specializacija – IT sprendimai viso pasaulio dujų bei naftos sektoriui. Kasdienes užduotis atlieku su .NET karkasu ir C# objektiškai orientuota programavimo kalba.
Vadovas manimi patikėjo iškart. Dirbu su puikia komanda. Kolegos – tikri profesionalai: palaikantys, supratingi ir draugiški.
Prisimindama, kokiais darbo rezultatais labiausiai didžiuojuosi, trumpai papasakosiu apie vieną pirmųjų projektų. Jį savarankiškai pradėjau vystyti tik atėjusi dirbti.Kūriau kompiuterinę aplikaciją, matuojančią vėjo greitį ir kryptį tam tikrame aukštyje. Pilotas, pastatęs teodolitą ant žemės, nuo jos į orą paleidžia pilną helio balionėlį ir su mano minėtu įrenginiu fiksuoja duomenis.Ši informacija keliauja į kompiuterį, atliekami skaičiavimai bei nustatoma skirtingame aukštyje esančio vėjo kryptis, greitis.Taip veikia programėlė, kuri iki šiol yra ir mano pirmasis darbo projektas, ir asmeninis pasididžiavimas.
Vietoje epilogo
Tikriausiai, nėra programuotojo, kuris mokėtų tik vieną kalbą. Kiekvieno startą vėliau rinka pakoreguoja, keisdama pradinius pasirinkimus. Todėl šioje srityje tenka nuolatos mokytis. Pati studijavau PHP, o dabar dirbu ir su kitomis kalbomis.
Tačiau niekada nenustojau mylėti programavimo. Nuėjau iššūkių, įkvėpimo, džiaugsmo ir atradimų kupiną kelią, tačiau mano kūrybinė kelionė tik prasideda. Įtikinau?
