BIT absolventės DOVILĖS persikvalifikavimo istorija: „Jei kaktusas gali – galiu ir aš“
Prieš daugiau nei 10 metų Dovilė baigusi Visuomenės sveikatos studijas, šiandien dirba programuotoja įmonėje „Interneto vizija“. Kodėl Dovilė kardinaliai nusprendė pakeisti veiklos kryptį ir kas paskatino rinktis full-stack mokymus Baltijos Technologijų Institute? Kaip pati Dovilė sako: „Mano sėkmės istorija įvyko dėl to, kad atsidūriau tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku“, atrodytų žodis SĖKMĖ tarsi nuo tavęs nepriklauso, bet pasigilinus į Dovilės patirtis studijuojant ir jau sėkmingai besidarbuojant, supranti, kad sėkmės faktorius čia tik maža dalis, palyginti su įdėtu darbu ir pastangomis. Ir Dovilės mėgstamas posakis: „Per dešimt metų programuoti gali išmokti ir kaktusas“ – tik atskleidžia šios asmenybės ryžtą ir užsispyrimą.
Ką veikėte iki studijų BIT ir kodėl nusprendėte persikvalifikuoti?
Baigiau Visuomenės sveikatos studijas ir po studijų visą laiką dirbau medicinos įmonėse. Darbas nebuvo tiesiogiai susijęs su pacientais. Daugiausiai rūpinausi paslaugų kainodara, bei naujų paslaugų įvedimu į rinką. Per dešimt metų nesugebėjau rasti tokios įmonės, kuri atitiktų mano mąstymą ir mano požiūrį į pasaulį, tad vis tekdavo keisti įmonę, kol vieną dieną supratau, kad pasirinkimo jau nebeliko, nebeturiu kur eiti ir reikia kažką daryti.
Kodėl pasirinkote studijas Baltijos Technologijų Institute?
Prieš kelis metus juokais buvau sau pasakius, kad eisiu į programavimą ir keisiu karjeros sritį. Tada apie programavimą tik juokavau, kadangi niekada nebuvau su tuo susidūrusi ir nemaniau, kad turiu tam gabumų ir iš tikrųjų galvojau, kad tam reikia talento. Šiandien, kai mano juokai virto realybe ir esu baigusi programavimo studijas, suprantu, kad talentas šioje srityje yra tik papildomas bonusas, nes visko galima tiesiog išmokti.
Baltijos Technologijų Instituto siūlomas mokymų programas man padėjo atrasti „didysis googlas“. Jo pagalba atlikau nedidelę programavimo mokyklų apžvalgą. BIT patraukė tuo, jog buvo gebėjimų įvertinimo stojamasis testas. Tiek ir užteko! Atlieki testą, gauni gerą rezultatą ir pagalvoji: „Štai man pavyko, vadinasi aš galiu ir galbūt tikrai sugebėsiu!“. Taigi, šis testas ir buvo tas kabliukas, dėl ko pasirinkau būtent Baltijos Technologijų Institutą.
Manau, kad BIT daroma tokio pobūdžio studentų atranka yra geras dalykas. Iki šiol studijomis esu labai patenkinta ir manau, kad BIT yra viena geriausių programavimo mokyklų.
Kokią studijų programą pasirinkote ir kodėl?
Kai nusprendžiau mokytis programuoti, ką tiksliai norėčiau mokytis, tikrai nežinojau, nes su programavimu nebuvau susidūrusi. Vienintelis mano programavimas buvo Excel formulės, su kuriomis, tiesą sakant, man visai patiko dirbti. Būtent Excel man padėjo suprasti, kad esu mėgėja „krapštytis“, žiūrėti, ieškoti, googlinti… Turbūt tai buvo dar viena priežastis leidusi patikėti, kad susitvarkysiu ir su programavimo studijomis.
Full-stack studijas man patarė rinktis BIT administracija, kadangi nežinojau kur tiksliai noriu eiti, nei kas tas back-end‘as, nei kas tas front-end‘as, tad full-stack programa buvo išties geras pasirinkimas. O ir dabar dirbu kaip back-end programuotoja, tačiau kartais pasitaiko užduočių kuriose reikia ir front-end žinių. Todėl BIT administracijos patarimas buvo tikrai naudingas.
Kaip motyvavote save mokytis?
Mano motyvacija buvo labiau vidinė, nes už studijas mokėjau iš savo kišenės, tad turėjau į studijas žiūrėti labai rimtai.
Norėčiau esamus BIT studentus taip pat paskatinti į studijas žiūrėti rimtai ir iš jų pasiimti maksimaliai viską ką tik jos gali duoti. Iš savos patirties galiu pasakyti, kad dėstytojai į studijų programą sudėjo visus pagrindus, kuriuos studentai turi mokėti baigę programavimo mokyklą. Informacijos yra tiek daug, todėl dėstytojai bando pateikti tik pačius pagrindus ir užvesti jus ant kelio, kuriuo turėsite eiti toliau savarankiškai. Jei manote, kad paskaitas galite stebėti viena kimi, o kita žiūrėti filmą – tai jūs labai klystate. Patarčiau tikrai gilintis ir klausti klausimų bei stengtis įsisavinti VISĄ pateikiamą medžiagą.
Tik dabar suprantu, kodėl dėstytojus piktindavo mūsų tyla paskaitų metu. Jie deda visas pastangas, kad suteiktų mums tuos esminius pagrindus, o mes ir to nesugebame pasiimti, nesigilindami ir neužduodami klausimų. Turiu gerą pavyzdį iš savo asmeninės patirties: buvo kursų pabaiga ir aš ruošiausi baigiamajam darbui, tad tąkart paskaitos metu mano mintys buvo visai kitur, kai dėstytojas pasakojo apie “Application Programming Interface” arba trumpiau – API. Kas tas API? Pasibaigus paskaitai žinojau tik, kad toks dalykas yra, bet ką ir kaip jis daro – liko taip ir neaišku. Tačiau labai greitai teko išsiaiškinti kas slypi už tų trijų magiškų raidžių, nes aplikluojant į darbo poziciją buvo užduotis, kurią reikėjo atlikti naudojant API. Dabar ta užduotis atrodo lengva, nes API tenka naudoti labai dažnai, tačiau tuo metu, kai gavau užduotį, man viskas pasirodė tikrai labai sudėtingai ir tada pagalvojau: „Jei būčiau klausiusi ką dėstytojas pasakojo per paskaitą, būčiau galėjusi užduoti dėstytojui milijonus klausimų, kurie man dabar kyla, bet… tąkart per paskaitą mano mintys buvo kitur…“. Todėl savo asmeniniu pavyzdžiu noriu įrodyti kiekvienos paskaitos svarbą ir, kad VISA informacija yra naudinga ir jos gali prireikti.
Tai vis tik labiau patraukė front-end ar back-end dalis?
Besimokant man labiau patiko ir traukė back-end‘as, tarsi nebyliai pasirinkau būti labiau back-end specialiste, bet ir tai buvo iš dalies klaidinga nuomonė. Kadangi labai svarbu išmanyti ir turėti tvirtus pagrindus tiek iš front-end, tiek iš back-end sričių. Nesakau, kad turime būti specialistai ir front-end, ir back-end, mes tikrai galime specializuotis, bet pagrindai reikalingi abiejų. Todėl manau, jog studijų pradžioje nereikėtų savęs priskirti tam tikrai kategorijai, nes darbo paieškos pradžioje ar pradėjus gilintis į front-end’o ar back’end’o specifiką, pirminė nuomonė gali tikrai pasikeisti.
Kiek valandų per dieną skirdavai programavimui studijuodama?
Kadangi buvau išėjusi iš darbo, tai tikrai mažiausiai aštuonias valandas skirdavau mokslams. Stengiausi kiek įmanoma dieną išnaudoti produktyviai, kad galėčiau nueiti miegoti su ramia sąžine. Žinoma pradžioje būna sunku, greitai pavargsti, kartais atrodo, kad apleidžia jėgos. Tačiau kuo daugiau laiko skiri kodo eilutėms, tuo geriau pradeda sektis, o kuo geriau sekasi, tuo daugiau laiko gali skirti programavimui. Ir taip, tai yra užburtas ratas, kuris garantuoja sėkmę.
Ką patartumėte studentams esantiems darbo paieškos etape?
Pirmas patarimas – susitvarkyti CV bei LinkedIn profilį.
Vieną iš pagrindinių klaidų šiai dienai galiu įvardinti tai, jog studijų metu aš neieškojau darbo. Bijojau, kad kažko nemoku, kad neturiu ką pasiūlyti įmonei ir pan. Tačiau dabar tikrai rekomenduočiau visiems dar bestudijuojant susitvarkyti CV bei LinkedIn profilį ir pildyti savo portfolio atrankinių užduočių sprendimais, be to juk tai puiki dar viena motyvacijos forma Jums pačiam. Atlikdami užduotis dar besimokydami, visada šalia turėsite pagalbą: mokymų medžiagą, dėstytojus, bendramokslius, mentorius.
Antras patarimas – nebijoti bendrauti.
Kiekviena nauja pažintis ir nauji ryšiai su aktualiais asmenimis iš IT pasaulio, tik padidina galimybę įsidarbinti kursų metu ar po jų. Tad dar bestudijuodami bendraukite, domėkitės, nebijokite savęs parodyti, būti unikaliais, nepergyvenkite jei kažko nemokate, realiai įvertinkite savo galimybes ir žinias bei sąžiningai priimkite faktą, kad kažko nežinoti nėra gėda, juk kuo daugiau žinai, tuo daugiau supranti, kad nežinai.
Trečias patarimas – nesitikėti, kad programavimas, tai aukso gysla.
Siūlyčiau asmenims, kurie keičia karjerą – nedaryti to dėl atlyginimo. Arba tiksliau, nesitikėti po programavimo mokyklos iškart uždirbti “kalno” pinigų. Pirmus pusę metų įmonėje dažnu atveju tikrai turėsite dirbti už mažesnį atlyginimą, kol perprasite visas technologijas, gebėsite greičiau atlikti darbo užduotis ir pan. Bet vėliau Jūsų darbo užmokestis priklausys tik nuo Jūsų ir Jūs galėsite atlyginimo kreivę kelti aukštyn, jei stengsitės ir nuolat tobulėsite. Manau, kad pastangos turi veidrodinį efektą – jei stengiatės Jūs kaip darbuotojas, įmonė dėl Jūsų irgi stengiasi.
Ačiū už pokalbį!
Akivaizdu, kad sėkmė šioje istorijoje, kaip ir talentas mokinantis programuoti – tai tik papildomas “bonusas”. Kiekvienas studentas atsineša labai įvairias patirtis ir kuria naujas bei individualias istorijas. Panašią, o tuo pačiu ir labai skirtingą istoriją pateikia BIT absolventas Justinas Karaliūnas.