Programuotojai karaliauja rinkoje: ar darbo pokalbiui jiems ruoštis apskritai būtina?

Apklausos rodo, kad į populiariausių Naujųjų metų pasižadėjimų dešimtuką patenka ir noras susirasti darbą. Programuotojai – ne išimtis ir nors rinkoje šių darbuotojų poreikis nemažas, įdarbinimo specialistai teigia: jų dabar dažniausiai ieško patys darbdaviai, o ne atvirkščiai. Todėl gali susidaryti įspūdis, kad darbo pokalbiui ruoštis net nebūtina: karjera tarsi padėta ant lėkštutės – belieka mėgautis ir dideliu atlyginimu, ir idealiomis darbo sąlygomis. Tačiau specialistai mano kitaip, įsitikinę, kad IT rinkoje ypatingai greitai matomos suvaidintos kompetencijos ir neretai jos patikrinamos techninėmis užduotimis.

Darbo skelbimų skaičius – apgaulingas

Personalo valdymo įmonės „Emplonet“ IT projektų vadovų Megės Ievos Baronienės ir Nerijaus Kinderio teigimu, šiuo metu rinkoje vertinamos ne tik techninės kompetencijos. Anot specialistų, ypač svarbus ir asmeninis bei nepertraukiamas domėjimasis, tobulėjimas ir iniciatyvumas. Darbdaviai vertina ir aukštą emocinį intelektą, bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą lanksčiai, kūrybiškai bei pozityviai spręsti įvairias problemas.

M. Baronienė sako, kad už šias savybes įmonės pasiruošusios ir atsilyginti. Pasak jos, nors darbo užmokestis priklauso nuo technologijos ar specialisto lygio, pradedantysis programuotojas šiuo metu rinkoje vertinamas nuo 500 iki 1000 eurų neto, patyrusiam IT specialistui mokama nuo 2000 eurų.

„Toliau ribų nėra. Turint daugiau atsakomybių, atlyginimas auga proporcingai. Konsultuojantys, pavaduojantys, lyderiaujantys ar mokantys kitus – uždirba daugiausiai. Kalbant apie darbo skelbimus, jų IT specialistams vidurkis – išties nedidelis, ypatingai, jei lyginsime populiariausias paieškos svetaines. Vienoje jų šiuo metu tokie pasiūlymai Vilniuje sudaro vos 12,3 proc. visų ieškomų pozicijų, Kaune – 1,8 proc. Bendras kiekis, neišskiriant pagal miestus, yra 7,67 proc. visų aktyvių darbo skelbimų”, – sako pašnekovė.

IT rinkai yra ir atskiros darbo skelbimų svetainės, skirtos tik programuotojams.

„Verta pabrėžti – skelbimai IT specialistų paieškai yra mažiau efektyvūs nei kitų specialybių darbuotojų pritraukimui. Tikrai patyrę programuotojai stipriai graibstomi ir, dažniausiai, turi darbą – tiesiog keičia iš vieno į kitą, o darbdaviai juos susiranda patys. Skelbimų sklaida yra viena iš aktyvių kandidatų paieškos strategijų, o IT specialistai priskiriami pasyviems. Todėl jiems rasti ir pritraukti naudojami kiti metodai. Tai rodo ir nedidelis skelbimų skaičius darbo paieškos svetainėse”, – komentuoja M. Baronienė.

Darbo pokalbis – svarbu

Kadangi darbdaviai IT specialistus susiranda patys, M. Baronienė programuotojus priskiria prie išskirtinės darbo ieškančiųjų grupės. Anot pašnekovės, dėl šios priežasties neretai jie tampa sąlygų diktuotojais, kadangi neturi, ko prarasti: „Įprastai, programuotojai jau dirba prie įdomių projektų, turi patogias darbo vietas, tad nauji iššūkiai vilioja tik tada, jei siūloma daugiau, nei turima. Dėl stiprių bei stipresnių specialistų vyksta įnirtingos kovos rinkoje ir darbdaviai kartais netgi linkę varžytis tarpusavyje”.

Pašnekovei antrina N. Kinderis, teigdamas, kad dažniau patys darbo ieškosi mažiau patirties turintys ar pradedantys karjerą specialistai. Tie, kurių bagažas – solidus, yra medžiojami, turi aukštesnius nei rinkos vidurkis atlyginimo lūkesčius, ir, galima sakyti, savimi pasitiki labiau nei kitų specialybių atstovai. Tačiau V. Kinderis priduria – tai diktuoja pati rinka: IT specialistų paklausa visuomet buvo, yra ir, tikriausiai, dar ne vienerius metus išliks didesnė nei pasiūla.

Susitikus su darbdaviu, svarbiausia – buvimas savimi, nuoširdumas ir profesionalumas.

Taip gali susidaryti įspūdis, kad darbo pokalbis yra tik kitų specialybių darbuotojų išbandymas. Kyla klausimas – jei rinkoje programuotojai graibstomi, kodėl jie turėtų sukti galvą, įtiks darbdaviui ar ne?

„Darbo pokalbis – svarbus. Susitikus su darbdaviu, svarbiausia – buvimas savimi, nuoširdumas ir profesionalumas. IT rinkote ypatingai greitai matomos suvaidintos kompetencijos ir neretai jos patikrinamos techninėmis užduotimis. Todėl labai vertinamas ir atvirumas. Taip pat, reiktų gebėti pagrįsti savo patirtį ir motyvaciją, nupasakoti vykdytus projektus ir savo vaidmenį juose. Kalbėti konkrečiais pavyzdžiais iš darbinės patirties, pristatant situaciją, veiksmus ir rezultatą bei pasekmes”, – dalinasi patarimais M. Baronienė.

Anot specialistės, svarbu suvokti, kodėl ir kur norima dirbti, tai tinkamai atskleisti darbdaviui. Ji rekomenduoja pasidomėti įmone, į kurią kandidatuojama: daug informacijos apie veiklos pobūdį, komandą bei kultūrą galima rasti internete, kompanijos svetainėje, rekvizitai.lt.

Pasak M. Baronienės, taip lengviau susidaryti platesnį vaizdą ir identifikuoti, matote save potencialioje  darbovietėje ar ne: „Verta nepamiršti, kad per darbo pokalbį abi šalys yra lygios. Renkasi ne tik darbdavys, bet ir kandidatas”.

Nerandantiems darbo siūlo praktiką

Specialistei antrina šiuo metu kompanijoje „IBM“ dirbantis buvęs „Baltijos technologijų instituto“ studentas Rimantas Rozga. Programuotojo karjeros pokytis įvyko labai brandaus amžiaus, ieškant prasmingesnės ir įdomesnės veiklos. IT specialistas pasakoja, kad darbas pats jį susirado, o ne atvirkščiai, tačiau susidurti su iššūkiais įsidarbinat – teko.

„Gavau užduotį ir ją atlikau iki galo, net daugiau, nei buvo tikėtasi. Nors dabar būčiau daręs dar kitaip – geriau. Šį darbą gavau kaip antrą bandymą. Pirmai darbovietei mane rekomendavo asmeniškai, pokalbis lyg ir pavyko, bet jie pasirinko kitą kandidatą. Aš net savo darbo jiems nepristačiau. Tai buvo mano klaida, bet dabar suprantu, kad net ir tai padaręs, nebūčiau juo patenkintas. Į dabartinę darbovietę parašiau laišką, ieškojau praktikos, gavau užduotį, ją pristačiau. Vėliau buvo dar trys pokalbiai ir testas. Po maždaug mėnesio mane pakvietė ne į praktiką, o terminuotai sutarčiai”, – prisimena R. Rozga.

Jei darbo vis tik rasti nepavyksta, išeitimi N. Kinderis vadina įmonėse atliekamą praktiką. Pasak specialisto, ji nebūtinai garantuoja darbo vietą, tačiau, praktikantui rodant iniciatyvą, pozicija tikrai gali būti pasiūlyta.

„Tai vyksta vien dėl minėto specialistų trūkumo. Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri taiko gerąją praktiką augintis savo darbuotojus būtent tokiu būdu. Programuotojus ruošiančios mokyklos ar pačių kompanijų vykdomi kursai kloja kelią jaunų specialistų karjerai. Norint pakliūti į įmonių IT akademijas, nebūtina turėti daug patirties. Užtenka bent žinoti pradmenis ir sugebėti atlikti paprastą atrankos užduotį. Būtent tokį variantą ir patarčiau rinktis ilgai darbo nerandantiems”, – teigia N. Kinderis.