Mano kelias nuo BIT stojamojo testo iki pirmojo projekto IT įmonėje: kaip aš sulaužiau pasižadėjimą savaitgalius skirti vien poilsiui

Laura – 2021.01.29

Programavimu domėjausi kantriai, atkakliai bei nuoširdžiai mokiausi, kol ši sritis tapo pagrindiniu darbu. Perprasti programavimą pradžioje nebuvo lengva, tačiau vėliau įgytas žinias puikiai pritaikiau praktikoje. Dabar jau pusmetį dirbu jaunesniąja programuotoja tarptautinėje IT bendrovėje ir jaučiu atradusi savo tikrąjį kelią. Papasakosiu plačiau, kaip sekėsi juo žengti.

Esu Laura. Man – trisdešimt, turiu mylimą šeimą: sūnų ir vyrą. Gimiau Klaipėdoje, čia gyvenu iki šiol. Programavimą įsimylėjau dar besimokydama universitete. Užteko tik šiek tiek susipažinti su informatikos modulio įvadu ir aplankė nepaprastas jausmas, jog galiu kurti, programuoti aplikacijas, o kompiuteris tavęs klauso.

Visgi programavimo žinios po studijų universitete buvo tik teorinės, todėl nusprendžiau pasimokyti daugiau. Norėjau įgyti kažką apčiuopiamo, realaus.

To ėmiausi po savo motinystės atostogų. Iki pastarųjų dirbau finansų srityje, tačiau joms baigiantis nusprendžiau pakeisti darbą. Tada supratau – šeimos verslo veikla ne man, kad ir kiek tai turėtų privalumų. Tiesiog, tai ne man. Esu kūrybiškas žmogus, o finansai yra didžiausia kūrybos priešingybė. Skirtingai nuo programavimo. Nors su tuo nesusidūrusieji mano kitaip. Hear Me Out.

Stojamasis testas nėra sėkmės rodiklis

Tačiau pradėkim nuo pradžių. Buvau nemažai girdėjusi apie valstybės paramą norint keisti specialybę, tačiau ilgą laiką nedrįsau kreiptis. Savo aplinkoje susidurdavau su atkalbinėjamais: turiu išsilavinimą, šeimą, vaiką, esu brandaus amžiaus. Kam tau tas programavimas? Vėl pradėti mokytis būtų ne per daug egoistiška? Nope.

Norėjau nuomonę pakeisti, pradėjau domėtis darbo pasiūlymais. Tik vis labiau tapo aišku – turiu eiti programuoti. Tiesiog privalau!

Nusprendžiau mokytis ir pasirinkau Baltijos technologijų institutą. Mano akimis, BIT yra profesionaliausia mokykla. Stojau, bet stojamojo testo rezultato nesureikšminu. Svarbiausia – nuoširdus darbas ir vidinė motyvacija. To testai negali parodyti.

Finansavimas? Lengvai ir sklandžiai

Laimei, šeimos draugas puikiai žinojo BIT. Jis palaikė mano idėją ir paskatino studijuoti. Kartu, pakeitė ir artimųjų nuomonę. Užsiregistravau į Užimtumo tarnybą, tik ji paramos mokslams visai nežadėjo. Specialistai vis kalbėdavo: reikia palaukti, kada startuos įvairūs finansavimo projektai. Velniop.

Norėdama rezervuoti vietą, nusprendžiau užsiregistruoti į kursus anksčiau laiko. Nuolat sekiau informaciją, kada kursai startuos, pasirodys UŽT projektai. Galiausiai – pasisekė! Po pusmečio pradėjau finansuojamus mokslus, dar gavau ir stipendiją. Jackpot, ne kitaip.

Važiuojam!

Na, ką gi. Aš vėl studentė, studijų startas – JavaScript kursas. Prisimenu savo pirmąją mokslų dieną. Buvo keista grįžti į mokyklos suolą. Iš administracijos girdėjau – mokytis bus labai sunku. Tai kėlė šiek tiek nerimo, bet po kelių savaičių įsivažiavau. Pastebėjau, jog pirmoji studijų dalis, iš tiesų, visai lengva. Gytis Žaltauskas buvo pirmasis dėstytojas, grupės pamėgtas iš pat pradžių. Jo pozityvumas ir palaikymas kūrė ypatingą atmosferą. Grupė susidraugavo: turėjome bendrą chatą, bendravome, dalinomės emocijomis, istorijoms, memais.

Per kursą suprogramavome ir kelis žaidimus. Vieną jų kviečiu išbandyti ir jus. Pavadinau KIOSK. Jo idėja – galimybė uždirbti pinigus ir matyti skaičiuojamas statistikas. Žaidimas ypatingas tuo, jog pastarąjį kurdama sulaužiau įžadą prie mokslo darbų nesėsti savaitgaliais. 

Pasakiau sau: laisvadieniai – tik poilsiui ir šeimai, todėl kiekvieną likusią savaitės dieną stengdavausi praleisti maksimaliai produktyviai. Tačiau dabar šypsodamasi galiu pasakyti – KIOSK, kurį anksčiau vadinau pinigų generatoriumi, buvo pirmas ir vienintelis kartas, kai nusižengiau savo įsitikinimui. Išbandykit!

Kiti straipsniai