Nuo barmeno iki jaunesniojo programuotojo per 4 mėnesius

Simona Lubytė – 2017.08.31

Kardinaliai keisti karjerą ir imti mokytis naujų dalykų – daugeliui tai skamba nemaloniai, tačiau išdrįsę rinktis būtent tokį kelią jau vos po poros mėnesių gali džiaugtis nauju gyvenimu. Arnas Vėberis – vienas iš tų laimingų studentų, kuris iškart po programavimo kursų gavo ne tik praktiką įmonėje “Profis”, bet ir sėkmingai ten darbuojasi iki šiol.
Šiandien kalbamės su Arnu apie gyvenimą prieš “BIT”, gebėjimą neprarasti motyvacijos bei kaip laiku ir vietoje įteiktas tortas gali būti raktas į sėkmę.

Labas, Arnai, džiugu tave šiandien kalbinti. Baltijos technologijų institute tave ir tavo patirtį vadiname viena iš mūsų sėkmės istorijų, o kaip tu pats pristatytum save?

Esu paprastas 28 metų vaikinukas, mėgstantis kartais pakelti galvą į naktinį dangų ir pasvarstyti… apie viską. (Juokiasi) Na, o kai saulė pateka, tampu jaunesniuoju programuotoju.

Daugeliui mūsų studentų pasirinkimas studijuoti mūsų institute yra didžiulis karjeros keitimas. Ką tu pats veikei prieš pradėdamas studijuoti Baltijos technologijų institute?

Prieš pradėdamas studijuoti institute atlikau privalomąją pradinę karinę tarnybą, dar prieš tai – tiesiog gyvenau ir dirbau barmenu užsienyje.

Kas paskatino tave rinktis būtent programavimo kelią?

Na, visad kiek pamenu, buvau tiksliukas ir su skaičiais bei logika sutariau neblogai. Mėgau spręsti galvosūkius ir panašiai. Jau mokykloje svarsčiau apie informatiką, bet kažkokio stipresnio potraukio nejaučiau, todėl ir nepasukau tuo keliu tąkart.

Tik vėliau, kai rimtai ėmiau ieškoti savęs, analizuoti, kas man patinka ir ką galėčiau/norėčiau veikti ir tuo mėgautis kad ir visą likusį gyvenimą – nusprendžiau mokytis programuoti. Aišku, niekada negalima sakyti niekada… bet bent jau dabar esu patenkintas savo sprendimu.

Dažnai studentai dvejoja ir nežino, nuo ko pradėti programuoti. Kaip vertini savo pasirinkimą? Kodėl pasirinkai būtent PHP kursus?

Negaliu sakyti, kad pasirinkimas buvo visiškai tikslinis, jau rinkdamasis žinojau, kad viena kalba neapsiribosiu. Tiesiog taip išėjo, kad pirmasis pasirinkimas buvo PHP. Skamba galbūt nuvalkiotai ir tūkstantį kartų girdėta, bet tokia tiesa – nėra geriausios programavimo kalbos. (Šypsosi) Visos jos viena su kita kažkuo panašios ir skirtingos, išmokus vieną, kitą suprasti ir išmokti jau bus lengviau. Skiriasi jų pritaikymas. Taigi, reikėtų rinktis pagal tai, ką norėtum programuoti.

Daugeliui toks savo karjeros keitimas tampa nemenku asmeniniu iššūkiu. Pasidalink savo patirtimi, kaip pavyko su viskuo susidoroti?

Manau didžiausias iššūkis yra priimti sprendimą. O toliau jau kiekvienas vadovaujasi savo gyvenimo tiesomis ir įsitikinimais, tad ne kažką čia patarsi. Kai sprendimas priimtas, belieka atsiraitoti rankoves ir kibti į darbą!

O tu kibai į darbą neblogai – dabar dirbi toje pačioje įmonėje “Profis”, kur atlikai praktiką. Ne paslaptis, kad toks scenarijus – daugelio svajonė. Kaip manai, kodėl pavyko užsitikrinti darbą toje pačioje vietoje?

Tikrai neįsivaizduoju. Negaliu sakyti, kad labai stengiausi perdėtai įtikti ir bandžiau kažką įrodyti, tiesiog bandžiau atlikti paskirtas užduotis ir tiek. Manau, kad tai buvo vienas iš svarbiausių dalykų – visuomet stengiausi atlikti darbus, net jei jie ir būdavo tikrai sudėtingi. Na, ir kartą per gimtadienį atnešiau torto. Galbūt tai prisidėjo prie mano sėkmės. (Juokiasi)

Programavimas viena iš sričių, kurioje daug laiko skiriama savarankiškam darbui bei mokymuisi. Kaip tu save motyvuoji ir neprarandi žingeidumo?

Labiausiai motyvuoja nežinojimas. Turiu omenyje, tu turi idėją, turi tikslą, žinai kur nori būti, bet nežinai, kaip ten nusigauti. Tai motyvuoja ieškoti galimų kelių, naujų būdų bei įrankių ten nusigauti. Aiškiai žinodamas savo galutinį tikslą ir neleisdamas sau jo pamiršti, tu tikrai gali toli nueiti ir net susidūręs su didžiausiais iššūkiais, tu nepasiduosi.

Na, ir svarbiausias klausimas – ką patartum esamiems ir būsimiems Baltijos technologijų instituto studentams?

Patarčiau rimtai žiūrėti į namų darbus. (Juokiasi) Programuoti išmokstama programuojant: vien pamatyti, paskaityti ir vieną kartą parašyti labai jau nedaugeliui užteks. Išmokti bus daug ko ir viską atsiminti yra geriausia naudojant tai, ką išmokai. Nenusiminkit, jei pradžioje kažką suprasti seksis sunkiau, kartais būna, jog supratimas ateina truputį vėluodamas (Juokiasi) Ir galiausiai, nesitikėti visko iš karto – kelias ilgas, niekur nenuskubėsi, po žingsnį į priekį!

Dėkojame Arnui už pasidalinimą savo istorija bei patirtimi. Tikimės, jog ši istorija įkvėps nepasiduoti ir siekti savo tikslo!

Kiti straipsniai