Nuo BIT studijų iki New York Times programuotojo

Jūratė – 2020.03.09

“Klaidinga būtų galvoti, kad tai, ką moki šiandien, bus paklausu ir ateinančiais metais. Paklausūs visada bus tik žmonės, kurie gebės prisitaikyti ir mokytis,“- pabrėžė BIT studijas baigęs Aistis Gasparavičius.

Kodėl ryžaisi pokyčiams, juk jau turėjai gerą darbą?

Taip. Trylika metų dirbau įvairiose pozicijose susijusiose su e-komercija. Įsimintiniausios ir daugiausiai patirties atnešusios veiklos buvo Pigu.lt ir Elektromarkt. Pigu.lt dirbau projekto vadovu ir nuo pradžių buvau atsakingas už projekto techninį realizavimą. Elektromarkte dirbau e-komercijos vadovu. Buvo nemažai iššūkių ir smagių akimirkų. Kodėl pasirinkau kitą sritį? Turbūt dėl to, kad visada mėgau eiti mažai pramintais takais.

O kada pajutai, kad reikia kažką keisti?

Sunku pasakyti kada, bet prieš gerus šešis metus išsikraustėm iš Vilniaus į Ignaliną. Nuo tada pusę laiko dirbdavau nuotoliniu būdu, tačiau darbo specifika tempė atgal į ofisą. Reikėjo rasti išeitį, kad galima būtų išlikti nepriklausomu nuo vietos.

Kodėl pasukai būtent į IT sritį?

Kai galvojau apie veiklą, kurios rezultatus galėčiau lengvai parduoti per nuotolį, tai svarsčiau tarp programavimo ir buhalterijos. Bet buhalterinė rutina mane būtų ataušinus jau per pusmetį, dėl to liko programavimas. Tai čia ta racionali sprendimo sudedamoji. Kita gi dalis labiau romantiška. Programavimas man visuomet buvo įdomus, smalsu buvo sužinoti kaip ten viskas veikia iš vidaus.

O kodėl Baltijos technologijų institutas?

Todėl, kad buvo vietų ir finansavo Užimtumo tarnyba. Čia jokios romantikos.

Aišku. Tai, kaip sekėsi mokslai? Kokie laukė iššūkiai?

Man reikėjo išmokti tiek, kad aš galėčiau gauti pajamas už tai, ką darau. Be šito būtų neveikęs mano gyvenimo modelis. Toks savotiškas All-In. Tai gi, mokytis man nebuvo sunku. Turbūt didžiausi iššūkiai buvo susiję su tuo, kad reikėjo atsisakyti ne vieno patrauklaus darbo pasiūlymo, kurių sulaukiau dėl prieš tai sukauptos patirties.

Ar nesigaili pasukęs šiuo keliu?

Tikrai, ne. Šitas pokytis nebuvo visiška avantiūra, įvertinau tiek rinkos paklausą, tiek savo galimybes. Žinojau, kad turiu pranašumą prieš kitus, dėl savo turimos patirties. Klausimų kėlė tik tai ar reikės grįžti į Vilnių ar ne. Manau savo aplinkiniams jau ne karta esu įrodęs, kad, kai ko nors įsigeidžiu, tai ir pasiimu.

Kam, visgi, nerekomenduotum žengti tokio žingsnio ir pradėti iš naujo mokytis?

Šitaip intensyviai karjeros keisti nederėtų tiems, kas nori turėti tvirtą ir nekintantį pagrindą po kojomis. Nerekomenduočiau taip mokytis ir tiems, kam džiaugsmo nesuteikia “Hello world” po kokio copy paste iš youtube ar kitur. Vargu ar po to bus bent kiek įdomiau.

O kaip tu vertini mokymąsi per praktiką? Kokius matai skirtumus su ankstesnėmis savo studijomis?

Neteisinga būtų net lyginti, nes tai, ką mokėmės čia, yra labai siaura ir konkretu. Dėl to, matyt, kaip ir visi amatai, taip ir šis – programuotojo amatas- gali būti įgyjamas tik rašant, o ne skaitant kodą. Aukštasis ar koks kitas jam prilygstantis mokymasis analizuoja procesus kitoje plotmėje.

Kaip radai vietą praktikai/darbui?

Ieškodamas naujos darbo vietos, tiesiog, paruošiau ir išsiunčiau CV visur, kur tik buvo raktiniai žodžiai : PHP+Junior. Manau, kad darbdavį sudomino mano prieš tai turėta patirtis, juk aš turiu daug patirties verslo procesuose, tiesiog, iki šiol buvau neraštingas programuotojas.

Ankstesnėje darbovietėje, sakei, kad turėjai sugalvoti sprendimus ir juos realizuoti kartu su programuotojų komanda. Kaip dabar atrodo tavo darbo diena? Kokias užduotis atlieki?

Dabar nereikia kurti planų metams į priekį. Patinka tai, kad aiškiai matau savo darbo indėlį ir jo rezultatus. Darbo diena, iš šono žiūrint, atrodo labai nuobodžiai, nes visą dieną praleidžiu prie didelio monitoriaus su juodu fonu ir daug spalvoto teksto. Bet ta diena dažniausiai būna pilna naujų atradimų ir galvosūkių. Įdomiausia man pačiam yra tai, jog PHP kalba, kurią taip įnirtingai beveik metus mokiausi, liko šone ir šiuo metu visus darbus atlieku su Node.js ar Python. Pagrindinės mano užduotys dabar susijusios su įvairiomis integracijomis tarp aplikacijų, API paruošimas ar išplėtimas.

Kokie tavo ateities planai?

Artimiausias planas – su šeima persikelti kažkuriam laikui į Ispaniją ir turėti 6 mėnesius vasaros vietoj 2-jų, o tikslas profesinėje srityje, manau, gali būti tik vienas – tobulėti ir kas dieną atiduoti vis geresnę savo versiją.

Ką patartum esamiems ir būsimiems BIT mokiniams?

Pirmiausiai, patarčiau nesiimti šito reikalo, jei tai darote tik dėl spaudos kuriamų pranešimų apie dideles IT algas, spalvotus ir Xboxu prikištus ofisus. O jei jau nutarėt įsivelti į visa tai, tai susitaikykit su mintimi, kad mokytis reikės kas dieną ir greičiausiai visą likusį laiką. Klaidinga būtų galvoti, kad tai, ką moki šiandien, bus paklausu ir ateinančiais metais. Paklausūs visada bus tik žmonės, kurie gebės prisitaikyti ir mokytis.
Dėkoju už pokalbį.

Kiti straipsniai