Sonata Dirsytė – 2021.09.30
Dvidešimtmetis Osvaldas Beniušis darbą sporto klube po BIT kursų iškeitė į programuotojo karjerą. Paskutinę praktikos dieną jis sulaukė būsimo darbdavio skambučio, kuris tapo jo karjeros IT srityje kelio pradžia. Dėl mėgstamo darbo Osvaldas nepabūgo pakeisti net gyvenamąją vietą ir persikėlė iš Klaipėdos į Kauną. Tačiau šie pokyčiai Osvaldui buvo lengvi ir šiandien jis nebeįsivaizduoja savęs, dirbančio kitokį darbą.
Prieš pradėdamas programavimo kursus dirbau sporto klube ir laukiau rudens, nes planavau stoti į universitetą studijuoti IT.
Metęs kolegiją nežinojau, ką noriu toliau veikti. IT pasirodė visai priimtina sritis. Buvau truputį su ja susipažinęs, mokykloje šis dalykas sekėsi gerai, traukė darbo pobūdis ir tai, kad IT sritis verčia nuolat mokytis, kas man yra didžiausias privalumas.
Baltijos technologijų instituto pavadinimą išgirdau Darbo biržoje (dabar – Užimtumo tarnyba). Rinkausi ilgąsias Java programavimo studijas, nes tuo metu nežinojau, ką noriu programuoti. Java programavimo kalba siūlė daugiausiai ateities galimybių, todėl ją ir pasirinkau.
Atrodo visi reagavo gerai.
Dar gimnazijoje pastebėjau, kad man geriausiai sekasi mokytis trumpais, bet intensyviais intervalais, o ilgiau besimokant mano produktyvumas stipriai nukenčia. Moku mokytis, žinau kaip man geriau, todėl man BIT kursai nebuvo sudėtingi. Tam didžiausią įtaką padarė geras dėstytojas. Į kursus atėjau nieko nesitikėdamas. Žinojau tik tai, kas per daiktas yra HTML, ir tai, kad Java yra plati kalba.
Iš pradžių viskas pasirodė sudėtinga: nuo mygtukų spalvinimo iki duomenų bazių struktūrizavimo. Pirmą kartą buvo sunku, antrą – taip pat sunku, po dešimto karto jau tapo daug aiškiau. Kuo labiau gilinausi, tuo lengviau buvo studijuoti. Didžiausias iššūkis buvo praktikos ir darbo ieškojimas. Naudingiausias įgūdis, gautas kursų metu, – greitas „googlinimas“, o naudingiausios žinios – patys pagrindai (duomenų struktūros, algoritmai, http).
Skambučio dėl darbo sulaukiau eidamas namo po paskutinės dienos praktikoje. Prieš kvietimą dirbti man davė išspręsti mažą užduotį, o prieš pasirašant sutartį dar davė atlikti testą, kad įsitikintų, ar nedaviau kažkam kitam išspręsti užduoties už mane. Turėjau keletą darbų „GitHub“ platformoje, aiškiai parašiau, ką moku, ko tikiuosi. Manau, kad greitai tobulėjau. Galbūt iš CV ar bandomojo laikotarpio darbdavys tai pastebėjo ir mane pasiliko.
Dabar dirbu įmonėje Scoding. Tai – puiki darbovietė. Nežinau, ko kito galėčiau norėti. Aš pats didžiąją laiko dalį dirbu su Laravel, kartais su plain PHP, žinoma, tenka parašyti ir JavaScript kodo. Įprasta darbo diena praeina labai greitai. Daug laiko praleidžiu kurdamas naują funkcionalumą, dar daugiau – taisydamas tai, ką vakar sukūriau.
Ši specialybė verčia mokytis ir galvoti. Didžiausias privalumas – darbas biure su visais to privalumais (įskaitant ir poilsio akimirkas žaidžiant stalo futbolą). Nebeįsivaizduoju kitokio darbo.
Tolimesnis kelias paprastas – toliau dirbti ir tobulėti. Kartais pagalvoju apie universitetą, bet nežinau, ar prisiversčiau 4 metus ten „tupėti“. Tiesiog tai ne man. Tikrai dar kartą rinkčiausi Baltijos technologijų institutą, nes čia per trumpą laiką galima išmokti labai daug naudingų dalykų. Malonu dirbti su BIT dėstytojais, o kursų metu labai greitai galima pajusti progresą, kas motyvuoja mokytis dar daugiau.
Svarbiausia – neatsilikti nuo naujų technologijų, tačiau nepamiršti ir pagrindų.
Persikelti į kitą miestą nebuvo sunku, nes Kaune jau turėjau kur laikinai gyventi, taip pat čia studijuoja mano mergina. Jei kažkas labai bijo ar negali visko keisti, siūlyčiau susidėlioti konkrečius tikslus, susikurti planą, kaip to siekti.
Dėkui už pokalbį!