Ar tavo profesija išnyks užmarštin, kaip ir šie prietaisai?
Technologinė pažanga dar niekada nebuvo tokia sparti. Naujausios technologijos ir nuolatinis jų tobulinimas ne tik gimdo naujas specialybes, bet ir iš esmės keičia darbo rinką. Paklausiausi įgūdžiai siekiant sėkmingai siekti karjeros ateityje – be privalomo kompiuterinio raštingumo ir skaitmeninių žinių – gebėjimas sklandžiai komunikuoti, kritiškai mąstyti, dirbti kūrybiškai ir mokytis visą gyvenimą.
Prognozuojama, kad gana netolimoje ateityje žmonės kasdieniame gyvenime naudos vis daugiau pažangių technologijų – nešios su internetu susietus drabužius, judėjimą palaikys savaeigės mašinos, 3D spausdintuvai gebės gaminti žmogaus vidaus organus, o dirbtinio intelekto technologijos galės diagnozuoti ligas geriau nei gydytojai specialistai. Ir tai tik dalis inovacijų, transformuosiančių pasaulį. Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad iki 2020 m. darbo gali netekti apie 5 mln. žmonių.
Didžioji dalis jų – verslo aptarnavimo ir administracinio pobūdžio sričių specialistai, kurių funkcijas pakeis skaitmeninimo sprendimai.
Jau šiandien daliai IT, socialinių medijų, reklamos ar rinkodaros srityse dirbančių žmonių gana sudėtinga paaiškinti tėvams ar seneliams, kuo gi jie visą dieną užsiima darbe. Ateity įprastų profesijų liks dar mažiau, tad paklausiausi bus tie įgūdžiai, kurių kol kas nepajėgios atkartoti technologijos ir net dirbtinis intelektas.
Skaitmeninių įgūdžių pareikalaus pusė ateities darbų
„McKinsey” tyrimų kompanijos devyniose labiausiai skaitmenizuotose Europos Sąjungos šalyse atlikta studija apie ateities profesijas pažymi, kad vis daugiau darbų bus automatizuota, tad norėdami sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje darbuotojai daugiausia dėmesio turėtų skirti informaciniams bei technologiniams įgūdžiams – programavimui, duomenų valdymui, problemų sprendimo, tarpasmeninio bendravimo bei vadybos įgūdžiams. Itin svarbu bus gebėti pastebėti tendencijas ir spręsti kompleksines problemas.
Prognozuojama, kad 2030 metais su skaitmeniniais įgūdžiais susiję darbai sudarys maždaug 50 proc. darbo rinkoje esančių darbo vietų.
Pasaulinės tendencijos virsta realybe ir Lietuvoje. Darbo paieškos portalo cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad technologijų naudojimas darbe per pastaruosius kelis metus gerokai išaugo ir tapo kasdienybe. Per pastaruosius 5 metus stipriai padidėjo ir IT specialistų poreikis.
Kiekvieną mėnesį cvonline.lt puslapyje paskelbiama apie 4000 darbo pasiūlymų, iš jų apie 800 skirti: programuotojams, testuotojams, administratoriams, techniniams IT inžinieriams. „Prieš 5 metus darbo pasiūlymų viršūnėje buvo pardavimų sritis. Šiuo metu įmonės stengiasi apjungti technologines žinias su vadybiniais įgūdžiais.
IT srities darbo pasiūlymai sudaro 20% visų pasiūlymų ir stebime tendenciją, kad šios srities darbo pasiūla tik augs. “ – pažymi R. Karavaitienė.
„CV online“ atstovė taip pat pabrėžia, kad vos ne kiekviename darbo pasiūlyme įmonės akcentuoja, kad kandidatas norėtų ir gebėtų greitai mokytis ir įgyti naujų žinių bei įgūdžių. Šis reikalavimas yra itin dinamiškos darbo rinkos virsmo atspindys. Tuos, kurie sako „aš visą gyvenimą taip dirbau ir dirbsiu taip toliau“ pakeis tie, kurie geba greitai perprasti informaciją, išmokti, augti ir tobulėti tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygiu. Pasak specialistės, ateityje iš esmės reikės tų pačių darbuotojų kaip ir dabar pagal pareigų sritis, bet gerokai keisis darbo įrankiai, priemonės ir metodai.
Mažėja universitetinio išsilavinimo reikšmė
Nuolatinė kaita ir itin greitai senstančios žinos tampa iššūkiu ne tik darbo rinkos dalyviams, bet ir mokymo įstaigoms. Šiais laikais studijų programas, siekiant, kad jos atitiktų darbo rinkos situaciją ir poreikius, būtina reguliariai atnaujinti. Universitetai šiuo klausimu gerokai inertiškesni, tad praktinių ir šiuo metu aktualiausių įgūdžių nišą užpildo privačios mokymo įstaigos.
Asociacijos „Infobalt“ švietimo ekspertė Monika Simaškaitė įsitikinusi – kaip dinamiškai keičiasi technologijos, taip dinamiškai turėtų adaptuotis ir mokymasis, švietimas.
Sparčiai augančių technologijų amžiuje mokytis visą gyvenimą tampa itin svarbu. „Tiek mokymosi įstaigos turi būti pasiruošusios priimti bet kokio amžiaus asmenis mokytis, tiek darbdaviai turi būti pasiruošę investuoti į savo darbuotojų kompetencijų nuolatinį ugdymą, nes laiku neinvestavus į žmogiškuosius išteklius, galima ilguoju laikotarpiu stipriai pralošti“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.
M. Simaškaitė pastebi, kad aukštasis išsilavinimas, nors yra būtina visuomenės bei valstybės augimo dalis, skirtas tikrai ne visiems. Be to, Lietuvos universitetams, pasak ekspertės, trūksta spartos atnaujinant programas ir dinamikos siekiant išlaikyti aukštą kokybę.
Visų dalykų išmokti neįmanoma, darbo rinka sparčiai keičiasi, tad svarbu įgyti bendrą išsilavinimą, suprasti, kaip veikia pagrindiniai konkrečios srities principai, turėti bazines žinias, kurias vėliau nuolat teks gilinti ir plėsti. Specialistė pastebi, kad matydamos augantį poreikį sparčiai kuriasi privačios švietimo įstaigos, siūlančios trumpuosius kursus, nuotolinio mokymosi ir kitas lanksčias mokymosi galimybes.
Šiuolaikinės inovacijos kuriamos ir Lietuvoje
Skaitmeninės inovacijos gimsta bei vystomos ne tik vakaruose, kaip daug kas galėtų įsivaizduoti. Nors negrįžtamą revoliuciją sukėlęs internetas atsirado JAV, jis žaibo greičiu pasklido po pasaulį, o apšilę kojas virtualioje erdvėje kūrybingi žmonės steigia inovacijų centrus visame pasaulyje ir siūlo netikėtus, šiuolaikiškus, modernius sprendimus, kurie vertingi ne tik vietinei rinkai, bet ir globaliam progresui. Vis svarbesniu tašku technologijų žemėlapyje tampa ir Rytų Europos regionas.
Baltijos technologijų institutas buvo pastebėtas Forbes žurnalo dėl įgyvendinamų Growth hacking principų rinkodaroje. Forbes straipsnį apie skaitmenizavimą versle galite perskaityti čia. Ruošiant straipsnį apie technologijų įtaką verslui mus pakalbino ir pateikė kaip efektyvaus skaitmeninės rinkodaros pritaikymo švietimo srityje pavyzdį, pabrėžiant naudojamą pažangią taktiką siekiant sudominti vis daugiau mokinių. Nuolat tobulėti ir užtikrinti tiek studentų, tiek darbdavių poreikius mums padeda tvariu bendradarbiavimu pagrįsta veiklos kultūra ir integruotos, augti padedančios sistemos.
„Visos mūsų programos orientuotos į žmones, kurie siekia skaitmeninės karjeros. Siekiame tęstinumo, tad mūsų tikslas – ne tik paruošti aukščiausios kokybės profesionalus, bet ir pačius geriausius pakviesti į savo komandą pasidalinti savo „know-how“ su ateities studentais“, – teigia “BIT” prezidentas, Dr. Assoc. Prof. Nerijus Pačėsa.
Technologijos palietė ne tik švietimą, bet beveik visas darbo sritis – sėkmingi ir konkurencingi verslai privalo prisitaikyti prie skaitmeninių iššūkių ir savo darbe taikyti ne tik per ilgus metus sukauptą profesinę patirtį, bet ir naudotis pažangių technologijų teikiamomis sklaidos ir efektyvumo galimybėmis.
Forbes akcentuoja, kad siekiant išlaikyti ir auginti verslus, skaitmeninė transformacija yra neišvengiama, o siekiant ją taikyti sėkmingai ir veiksmingai, svarbu veikti kryptingai, pagal numatytą strategiją. Neturint aiškaus plano, net tūkstančiai sekėjų socialiniuose tinkluose ar auganti auditorija interneto puslapyje gali neduoti jokios apčiuopiamos naudos. Taigi skaitmeninės erdvės profesionalai bus vis reikalingesni.
Ateity paklausiausi įgūdžiai – kūrybiškumas, emocinis intelektas ir programavimas
„Kol kas tik pavieniai žmonės supranta, kad žinias reikia atnaujinti nuolatos ir domėtis ta sritimi, kurioje norima dirbti. Labai svarbu atkreipt dėmesį į tendencijas, naujas, vis dar besikuriančias technologijas, kurios tik atranda savo nišą ir veidą rinkoje“, – pastebi M. Simaškaitė. Darbdaviai šiais laikais vertina ne tik turimas žinias, bet ir lankstumą, kūrybiškumą, norą mokytis. Šios savybės atveria gerokai daugiau kelių nei manymas, kad viską žinai ir viską jau moki.
Švietimo ekspertė prognozuoja, kad ateityje bus paklausiausios tos profesijos, kurias labiausiai paveiks skaitmenizacija, kurios persikels į virtualią erdvę ar tos, kurios dar tik bus sukurtos. Norint būti sėkmingu ateities darbo rinkoje, svarbiausi įgūdžiai bus kūrybiškumas, emocinis intelektas, lankstumas, noras mokytis ir programavimas.
Jau iki 2020 m. Lietuvoje planuojama įdarbinti apie 4450 įvairaus kvalifikacijos lygio programų kūrėjų. Reikalingiausių profesijų dešimtuke – IRT konsultantai, projektų vadovai, testuotojai, vartotojo sąsajų kūrėjai, sistemų architektai, informacijos saugumo administratoriai ir informacinių sistemų grafikos dizaineriai. 2016 m. INFOBALT ir MOSTA atliktame specialistų pasiūlos ir paklausos tyrime taip pat buvo identifikuotas IRT profesijų, kurioms užtektų profesinių mokyklų teikiamos kvalifikacijos (ypač jaunesniųjų programuotojų), stoka bei poreikio augimas. Be to, prognozuojama, kad 2018–2019 m. įstoti į universitetą bus sunkiau dėl papildomų minimalių reikalavimų norintiems gauti valstybės finansavimą, tad norintys atitikti rinkos reikalavimus, mokytis greitai ir efektyviai bei derinti studijas su praktika turėtų ieškoti alternatyvių, lankstesnių mokymosi būdų.
