Kūrybinę IT sritį pasirinkusi menininkė Lidija: nebenoriu jaustis „kelmu“ 21-ame amžiuje

- 2021.11.17

Gyvenimas be kūrybos greičiausiai prarastų savo žavesį daugelyje, o gal net visose srityse, IT sritis ne išimtis. Yra sakoma, kad visi mes menininkai, bet tik menininkai tai žino. IT srityje menininko sąvoka įgauna šiek tiek kitokį pavidalą, kaip teigia mūsų pašnekovė, menininkė Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė :  „Technologijos reikalauja logikos, tikslumo, pedantizmo: ne ten kablelis padėtas – ir komanda neveikia…  Kūryboje su dažais ir teptuku pasitelkiama intuicija, subtilios pajautos, pustoniai.“

Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės veikla dailės srityje jau gerokai perkopusi keturiasdešimtmetį. Dailininkų bendruomenėje šios menininkės vardas puikuojasi tarp žymiausių Lietuvos kaligrafų. O darbai kalba patys už save, maža to, jie ne tik kalba, bet ir geba transliuoti tai kas rodos nematoma akimis ir neapsakoma žodžiais. Kaip Lidijai sekėsi pereiti nuo teptuko prie kompiuterio klaviatūros? – visa tai atkleidžia pati kūrėja.

Papasakokite ką veikėte prieš studijas ir kas paskatino ar sukėlė norą, smalsumą mokytis dizaino (multimedijų technologijų)? 

Iki studijų BIT mano gyvenime įvyko didelių perversmų. Mečiau darbą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete, uždariau savo verslą „ant žemės“ , dalį jo perkėliau į internetą ir ėmiau dirbti tik sau – laisvai samdoma dizainere ir dailininke. Savimarketingui reikia geriau valdyti technologijas, gebėti sumaketuoti įtaigesnes reklamas. Prieš metus turėjau mintį studijuoti psichologiją. Peržiūrėjau KU programą – ilgai, brangu ir daug nebūtinų modulių.  O su kompiuteriu susidraugauti taip norėjau, taip norėjau,  kad net bijojau. Kiek kartų teko verkti prie kompiuterio, kai nežinojau kažkokios funkcijos! Ir nėra net kam paskambinti pasiklausti! Nebenoriu jaustis „kelmu“ 21-ame amžiuje. „Pardaviau“ vasarą ir pasirinkau studijas BIT.

Labai būtų įdomu sužinoti jūsų įžvalgas palyginant apčiuopiamo meno kūrybą – drobė, teptukas, dažai … ir kūrybą pasitelkus technologijas – kompiuterį.      

Šias dvi sritis galima būtų palyginti su kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių funkcijomis. Technologijos reikalauja logikos, tikslumo, pedantizmo: ne ten padėtas kablelis – ir komanda neveikia…  Kūryboje su dažais ir teptuku pasitelkiama intuicija, subtilios pajautos, pustoniai. Daug reikšmės turi betarpiškas autoriaus įsitraukimas į procesą: potėpio ekspresija, rankos judesio pėdsakas. Tapyba – kaip muzika: neapčiuopiama, žodžiais nenupasakojama.

Pirma studijų diena. Kaip jautėtės? Kokį įspūdį paliko pirmosios paskaitos?  

O, pirma studijų diena buvo labai įdomi. Vis gi mokymai vyko nuotoliniu būdu (online), o ši forma turi ir pliusų, ir minusų. Kelis metus iš eilės pirkausi daug psichologijos ir asmenybės augimo kursų rusų kalba, mokiausi online, atlikinėjau užduotis. Investavau į save krūvą pinigų.

Šį kartą buvo labai įdomu, koks kolektyvas susirinko, kas kurso draugai, kokie gi bus dėstytojai. Galų gale, ar nepaves technika? Apsidraudžiau: jei atsijungtų stacionaraus kompiuterio kamera ir mikrofonas – paruoštas „laptopas“ ir telefonas su ausinėmis.

Net neabejojau, kad esu tinkamame kelyje. Jau dirbau su Adobe Photoshop, Adobe Indesign ir CorelDraw programomis. Įsivaizdavau, kad šį bei tą moku . Tačiau išmokti tikrai reikėjo dar daug ką.  Pagal amžiaus kategoriją kurse buvau „močiutė“, todėl ramia sąžine galėjau uždavinėti kvailus klausimus.

Papasakokite apie laiką studijuojant, paskaitas ir modulius. Kurie moduliai labiausiai patiko? Kas buvo sunkiausia?

Seniai norėjau išmokti Adobe Illiustrator programą, nes ji populiari  tarp dizainerių ir iš tiesų galingas įrankis. Sunkokai ji man pasidavė, bet vėliau supratau, kad Illiustaror  buvo tik „žiedeliai“.  Ėmę maketuoti 3D objektus supratome, kas iš tiesų yra sudėtingos programos.  Trimatėje erdvėje tenka kontroliuoti labai daug parametrų. O kai dar prisideda ir laiko dimensija, jau reikia rimtai „įsijungti galvą“.   

Lidijos BIT studijose kurtas įmonės logotipas ir maketai

Labai įdomios ir naudingos buvo spalvotyros paskaitos. Adobe Color spalvinių palečių generavimo saitas – tikras atradimas. Taip pat ant bangos izometrijų kūrimas Illiustrator programa, net seilė tįsta, kai pamatai, kokius efektus galima padaryti su blend tool Illiustratoriuje.

UX/UI modulyje mąstymo trenažas – vartotojo portreto kūrimas, anketinė apklausa, sitemap. Kai su Figma pavykdavo sugeneruoti  realiai veikiančią funkciją – džiūgavau kaip mažas vaikas.

Photoshop ir Illustrator programomis kurti Lidijos maketai

Pasisekė, kad pirmuosius modulius mums dėstė Motiejus Benetis. Jis vertas pagarbos ir įvertinimo ne tik už dėstytojo sąžiningumą, atidumą kiekvienam studentui ir profesinį maksimalizmą. Mane žavi jauni dori, inteligentiški, sąmoningi ir atsakingi žmonės, kurie tiek sau, tiek studentams iškelia kartelę aukščiau. Labai patiko M.Benečio paskaita-interviu su jaunu architektu Tomu Milkamanavičiumi, tačiau pagalvojau: yra garbingų ir tikrai kompetentingų jaunų kūrėjų!

Pavyko paklausyti ir Aivaro Ligeikos dėstomų Adobe Aftereffect paskaitų. Koks profesionalas! Ir dėsto su tokiu užsidegimu, su tokiu „draivu“!

Kas padėjo išlaikyti motyvaciją visų studijų metu?

Motyvacijos  stimulų buvo daug: atsikratyti kompiuterio baimės, įvaldyti programas taip, kad nebe reiktų verkti prie kompiuterio, ar bent jau žinoti, kaip paklausti Googl‘o, pramankštinti smegenis, sužinoti naujų dalykų, kurių anksčiau net pavadinimų nesuprasdavau, patobulinti anglų kalbą (labai didelis pliusas, kad visa papildoma medžiaga buvo anglų kalba). Ir, galų gale, materiali motyvacija: pinigai už mokslą sumokėti, nėra kur trauktis.

Prieš studijų pradžią vis galvojau: kaip gi suspėsiu? Turiu įsipareigojimų užsakovams, savo pradėtų kūrybinių darbų.  Atsikelti anksčiau – visais atvejais yra geriausias problemų sprendimas. Ryte suspėdavau apeiti apie tvenkinius savo dienos žingsnių normą ir pakvėpuoti grynu oru, nuvažiuoti valandai į treniruotę ir grįžusi prieš pat paskaitos pradžią  su visais pusryčiais susikraustydavau ant klaviatūros. Kad besėdint nesusitingtų kraujotaka ir galva veiktų, po kojomis pasidėjau dygliuotą tonizuojantį kilimėlį.

Kai kažkas nesigaudavo – pergyvendavau ir krimsdavausi. Perfekcionisto sindromas gerokai apnuodija gyvenimą. Vakare lovoje nemiegu, suku galvą: kaip gi tą kairės plaštakos nykštį „išekstrudinti“  Maya programoje? Rytoj jau maketuosime kitus dalykus, o aš atsilieku!

Paskutinės paskaitos, artėja egzaminas – kaip jam ruošėtės?

Teorinis egzaminas daug problemų nesukėlė, išlaikiau dešimtukui. O štai praktinio egzamino baimė tikrai buvo. Visa laimė, pasiruošimui buvo skirta laiko. Tikėjausi, kad bus panašios sporto temos, kaip ir bandomajame egzamine. Susirinkau medžiagą, parsisiunčiau vektorių. Nusipiešiau DECATLON vilką, šokinėjantį su jumping shoes. Suanimavau visus tris variantus ir ramiai laukiu egzamino. Ir – siurprizas! Kliuvo medicinos tema… Streso buvo tikrai daug, laiko – mažai. Dirbu aš lėtai, nes buvau, tikriausiai , vyriausia visų laikų BIT studentė (diplomą sau apsidovanojau 60-mečio proga). Taigi kolegos – jaunimas, užaugęs prie kompiuterių ekranų ir su telefonais rankose. Mano vaikystė praėjo burokų lauke su kauptuku ir grėbliu rankose. Informacijos paieškos ir apdirbimo tempas  pas mane daug lėtesnis, tikrai sunku konkuruoti su „skaitmenizuotu“ jaunimu.  Ir idėjas generuoti mėgstu vaikščiodama pajūriu, o ne dirbdama streso būsenoje. Egzamine reikia dviejų dienų darbą per 5 valandas ir sukurti, ir sumaketuoti neatsitraukiant ! Bet gi sumaketavau! Suspėjau!

Ar kuriant kompiuteriu taip pat svarbu įkvėpimas?

Įkvėpimas visada ateina. Tačiau jis turi aptikti tave dirbantį – sakė Pablo Picasso. Ką čia ir bepridursi. Tiesiog sėdu ir dirbu. Ar prie drobės, ar prie kaligrafijos, ar prie kompiuterio. Eskizas po eskizo, žiūrėk jau ir šedevriukas! Kartais išeinu pasivaikščioti parke palei upelį, va tuomet ir ateina originalūs  sumanymai ir nušvitimai.  Daugelis kūrėjų taip sako: geriausios idėjos ateina duše.

Ar jūsų kūrybiškas požiūris pasiteisino ir studijuojant šią specialybę?

Visų studijų metu kūrybingumo , skonio ir stiliaus pajautos receptoriai turėjo būti įjungti . Ir lavinami. Net gi jutau, kad mano įvaizdžiai, simboliai ir motyvai jau „naftalininiai“,  iš praeito šimtmečio. Jaunimą žavi kompiuterinių žaidimų  ir filmukų herojai, visai kitokia simbolika, spalviniai deriniai. Man nieko nesako Mario arba WorldCraft vaizdiniai, o jiems tai – laikmečio ikonos. Sūnus nusipirko kojines su Ed, Edd and Eddy. Man šis senas filmukas ne itin estetiškas, o jam – mieli vaikystės prisiminimai.

Manau, kad kūrybingas požiūris gyvenime reikalingas visur: gaminant valgį, kuriant santykius, bendraujant su vaikais, vystant verslą. Dirbant kompiuteriu, dizainerio darbe apsijungia kūrybingumas ir loginis problemų sprendimas. Vadinasi, vienu metu dirba abu smegenų pusrutuliai. O smegenis, kaip ir raumenis, reikia treniruoti.

Lidijos kurti maketai atsiskaitymams

Kokie ateities planai? Ar įgytas žinias ir įgūdžius susiejate su savo ateities karjera?

Tikrai dirbsiu kūrybos sferoje: ir tapyboje , ir dizainere freelancer‘e, ir kaligrafe, ir tikiuosi kitus pamokyti to, ką sugebu. Įgūdžius tenka tobulinti nuolat, nes gyvenimas – tarsi eskalatorius, važiuojantis į apačią. Reikia nuolat judėti ir lipti į viršų, antraip eskalatorius nuveš žemyn…. Įdomu tai, kad kitų mokymas yra didžiulė paskata ir galimybė tobulėti pačiai: ieškoti naujų kūrybingumo technologijų, bandyti įvairias metodikas, kurti įkvepiančias užduotis.  Man patinka dalintis žiniomis. Domiuosi kūrybingumo ugdymo technikomis, labai įkvepia Julia Cameron knyga „Kūrėjo kelias“, Austin Kleon, visokios „Pointless Book“, nebūtų ir neįmanomų vizijų kūrimas. Gyvenimas tampa nuostabus, kai mes fantazuojame!

Ar rekomenduotumėte BIT studijas kitiems ir ko palinkėtumėte būsimiems BIT studentams?

BIT studijas nuoširdžiai rekomenduoju visiems. Multimedijos paslaugų teikėjo programa labai koncentruota, puikiai suplanuota.  Ji ne tik suteikia žinių, bet  ir žadina  norą domėtis plačiau ir giliau. Per minimalų laiką galima gauti maksimaliai žinių ir įgūdžių.

Visiems noriu palinkėti PASITIKĖJIMO ir TIKĖJIMO. Viskas įmanoma ir viskas padaroma. Tik…… įkvėpimas turi aptikti jus bedirbantį.

Ačiū už pokalbį!

Įvertinę dizaino studijų patirtis iš menininko retrospektyvos, į tą pačią specialybę pažiūrėkite ir kitos BIT absolventės akimis: AUGUSTĖS ISTORIJA

Kiti straipsniai