Mėgstamą IT darbo sritį atradusi Eimantė: kai veikla labai patinka – laiko tiesiog neskaičiuoji

Jei vis dažniau tenka save „pagauti“ svajojančius apie darbo dienos pabaigą – tai gali būti ženklas jog  ši sritis, kurioje šiuo metu esate, tiesiog ne jums. Tai nereiškia, kad jūsų pasirinkimas dėl darbo yra netinkamas, gal būt jūs jį tiesiog „išaugote“ ir neberandate galimybės toliau tobulėti, o dėl šios priežasties imate nuobodžiauti. Taip nutiko ir Baltijos Technologijų Instituto abiturientei Eimantei, kuri iš trasplantacijos biuro galiausiai pasuko visiškai kita kryptimi ir šiuo metu sėkmingai įsiliejo į MB „Reklamos Ekosistema“ (Rekos) UX/UI dizainerių gretas.

Papasakokite ką veikėte prieš studijas ir kas paskatino ar sukėlė norą, smalsumą mokytis dizaino (multimedijų technologijų)?

Esu baigusi molekulinę biologiją ir iš karto po studijų įsidarbinau transplantacijos biure, kur visą laiką ir pradirbau. Darbas šiam biure buvo tikrai labai įdomus ir prasmingas, nes tiesiogine prasme prisidėjome prie žmonių gyvybių gelbėjimo. Ilgą laiką Lietuvoje buvo galima donorystei naudoti organus tik iš žmonių, kuriems buvo nustatyta smegenų mirtis. Taigi mūsų biuras pasiremdamas Europos valstybių, kurios pirmauja donorystės ir transplantacijos srityje, sukaupta patirtimi įdiegė neplakančios širdies modelį, kuris leido organus donorystei imti iš žmonių, kurie mirė sustojus širdžiai. Tokie pasiekimai išties kėlė vidinį pasitenkinimą, tačiau priėjus etapą kai visi procesai buvo įsisukę ir rodos viskas tekėjo sava vaga, atsirado nuobodulys, norėjosi naujų tobulėjimo galimybių, tačiau pradėjus dairytis naujo darbo supratau, kad toje srityje savęs jau nelabai ir matau.

Taip ir pradėjau dairytis kažko kito, kol atradau BIT multimedjos studijas. Dar dirbant biure yra tekę rengti visokias prezentacijas, o mamai, kuri dirba bitininkystės muziejuje, darydavau švenčių plakatus. Atlikti tokio pobūdžio darbus man buvo įdomu, tačiau stokojau reikiamų įgūdžių. Tai ir lėmė mano pasirinkimą studijuoti multimedijos technologijas, kurios susidėjo iš trijų modulių: grafinio dizaino, UX/UI dizaino ir animacijos. Pasirinkau šias studijas ir tikrai nesigailiu.

Kokį įspūdį paliko pirmosios paskaitos ir kuris modulis buvo įdomiausias?

Atsimenu studijų pradžioje kai pradėjome mokytis grafinį dizainą, man viskas atrodė taip įdomu, kad net nesinorėjo pereiti prie UX/UI dizaino kurso. Grafinis dizainas taip patiko, kad norėjosi tik dar labiau gilintis į šią sritį ir nebeliesti kitų.

Tačiau prasidėjus UX/UI kursui aš aiškiai supratau, kad ši sritis man daug įdomesnė. Galbūt dėl to, kad ji yra dvipusė, nes turi galvoti ne tik kaip sukurti dizainą, kokias spalvas ar formas panaudoti, bet ir pateikti dizainą taip, kad vartotojui jis būtų aiškus ir patogus naudoti.

Paskutinysis kursas – animacija. Šis kursas buvo naudingas, nes sužinojau pagrindinius animacijos principus, išmokau elementus paruošti animacijai ir galiausiai išjudinti 2D objektą. Todėl dabar pamačiusi animuotą reklamą žinau kaip ji buvo sukurta. Kurso metu įdomiausia buvo išmokti animuoti žmogaus ėjimo ciklą, kas leido suprasti, kad, pavyzdžiui, animacinio filmuko sukūrimas trunka ilgai, nes vien tik ėjimo ciklo judesių sukūrimas užtrunka kelias valandas. Kurso metu taip pat prisilietėme ir prie 3D animacijos, o ši kryptis yra labai perspektyvi.

Kaip atrodė mokymosi procesas, pasidalinkite patarimais kaip geriausiai įsisavinti mokamąją medžiagą?

Studijuoti pradėjau nemokėdama absoliučiai nieko, kiekviena programa man buvo nauja, todėl pagrindinis iššūkis buvo išmokti naudotis programomis, pažinti įrankius ir tam turėjau skirti daug laiko. Mokydavausi iki vėlaus vakaro, tačiau man nereikėjo versti savęs to daryti, kadangi viskas buvo labai įdomu, o kai įdomu ir patinka – tai ir laikas tiesiog skriete praskrieja.

Žinoma buvo ir „strigimų“, kai daug laiko praleidi tiesiog galvodama kaip ir ką padaryti, nuo ko iš vis reikia pradėti, o ne darydama. Tačiau galop išeini iš situacijos ir tada tiesiog DARAI.

Manau, svarbiausia yra nusiteikimas ir noras dirbti, tada automatiškai skiri tam daugiau laiko ir koncentruoji savo dėmesį būtent į tą sritį. Todėl galiu teigti, kad pakeisti specialybę man nebuvo sunku, kadangi čia jaučiuosi atradusi save ir mėgaujuosi tuo ką darau.

Pirmieji užsakymai. Kaip prasidėjo jūsų profesinis kelias?

Pasibaigus UX/UI kursui dėstytojas pasiteiravo ar kas iš kurso norėtų sukurti siuvimo įmonės reprezentacinį puslapį, o kadangi mane buvo užklupęs didžiulis susidomėjimas šia sritimi, aš pasisiūliau jį sukurti ir sukūriau!

Tuomet gavau pasiūlymą prisijungti prie dar dviejų projektų. Vienas jų buvo atnaujinti internetinio puslapio dizainą. Tai buvo puslapis, kuriame darbdaviai gali talpinti darbo pasiūlymus, o darbo ieškantys asmenys į juos aplikuoti. Kitas projektas buvo sukurti programėlę, kuri skirta žmonėms turintiems inovatyvių idėjų, kuriomis gali pasidalinti ir programėlėje rasti komandą galinčią padėti jas įgyvendinti.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte pirmuosiuose projektuose?

Kuriant darbo skelbimų internetinį puslapį iššūkių buvo mažiau, kadangi mūsų internetinėje erdvėje yra daug panašių puslapių, kuriuos galima analizuoti ir pasisemti idėjų koreguojant savo dizainą.

Su programėlės kūrimu iššūkių buvo daugiau, tai kad turi labai mažą ekraną, į kurį turi sutalpinti visą reikiamą informaciją neapkraunant ekrano – jau yra iššūkis, o dar tai jog pirmą kartą atėjęs vartotojas aiškiai suprastų, kokius žingsnius jam reikia atlikti norint pasiekti savo tikslus… Mes programėlės langų sukūrėme apie šimtą! Kiekvieną langą dar ir ne kartą koregavome, kol priėjome galutinį sprendimą kaip jis turi atrodyti. Ši patirtis man labai patiko, nes dirbome tokiu principu, kad aš nupiešiu ekraną, sudėlioju kaip kas turi atrodyti, o tada dėstytojas jį koreguoja ir kartu diskutuodami nutariame kaip padaryti maksimaliai gerą galutinį variantą.

Dar viena įdomi patirtis buvo darbas su programuotoju. Programuotojas, kaip ir aš, buvo neseniai baigęs kursus, junior lygio ir ne visais atvejais gebėjo suprogramuoti mūsų pateiktą dizainą. Tuomet vėl reikdavo sėsti ir diskutuoti, kaip minimaliai pakoreguoti dizainą, kad programuotojas galėtų maksimaliai jį įgyvendinti.

Remdamasi savo patirtimi pateikite rekomendacijas ir pasiūlymus būsimiems UX/UI dizaineriams ar panašios specialybės atstovams?

Pirmasis mano pasiūlymas būsimiems UX/UI dizaineriams ar panašios specialybės atstovams – tai susirasti praktikos vietą. Būtent praktikos metu išmoksite daug svarbių dalykų ir pamatysite tą „virtuvę“ kaip viskas veikia, o po praktikos galbūt galėsite toje įmonėje ir įsidarbinti. O jei ne – tuomet turėsite tiesiog realius projektus, kuriuos galėsite aprašyti ir pateikti savo portfolio. Geras portfolio, kurį siųsite į norimas pozicijas, norimose įmonėse yra labai svarbu.

Antras svarbus pasiūlymas būtų – darbdavio atsiųstą atrankinę užduotį atlikti visu šimtu procentų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad gavusi atrankinę užduotį iš dabartinio darbdavio įdėjau daug pastangų ir skyriau daug laiko ją atliekant. Tai darbdavys tikrai įvertino, nes įsidarbindama, gavau komentarą, jog mano atlikta atrankinė užduotis parodė, jog buvo įdėta papildomų pastangų ją atliekant ir buvau atidi detalėms. Tai atitiko įmonės tikslus ir vertybes, todėl buvau pakviesta prisijungti prie jų komandos.

Kaip manote ar jūs talentą kurti dizainus jau turėjote, ar vis tik tiesiog išmokote tai daryti tinkamai?

Nežinau ar aš turiu tam talentą, bet tikrai žinau, kad turiu labai didelį norą tai daryti ir man yra labai įdomu. Aš daug stebiu kitų kurtus dizainus ir semiuosi juose įkvėpimo. Matau kaip kiti dėlioja tekstą, parenką spalvas ir formas, kokius sprendimus pasirenka, „pasigaudau“ patrauklių idėjų, jas patobulinu ar sujungiu su savo unikaliomis idėjomis ir gaunu patrauklų variantą. Svarbiausia, sekant kitų dizainerių darbus nepergyventi, kad tau kažkas nesiseka taip gerai kaip kitam – juk aš tik junior‘as ir man dar viskas prieš akis.

Ačiū už pokalbį!

Akivaizdu, kad sėkmingi žmonės tampa sėkmingais tik įdėto darbo ir pastangų dėka, o tas didelis noras daryti- tai aistra mėgstamai veiklai! Ta pati specialybė, tos pačios studijos, o istorijos tokios skirtingos, bet transliuojančios tą pačią žinutę, kaip ir BIT absolventės LIDIJOS ISTORIJA.