Karjera LKL, verslo komunikacija, multimedijos technologijos: suderinti skirtingus Pauliaus Abramavičiaus talentus ir atsiskleisti kūryboje pavyko studijuojant BIT
Geriausiais karjeros metais būdavo dienų, kai jis krepšinio aikštelėje surinkdavo 32 naudingumo balus, pelnydavo 26 taškus ir atkovodavo 13 kamuolių. Tačiau efektyvus Pauliaus Abramavičiaus žaidimas bei pergalės LKL, Europos čempionatuose su šalies jaunių ir jaunimo rinktinėmis bei Ispanijos klubuose baigėsi kelio trauma. Nors ji nulėmė ir profesionalios krepšininko karjeros baigtį, sveikatos išbandymai pastūmėjo kardinalius buvusio sportininko gyvenimo pokyčius. Nusprendęs studijuoti sporto vadybą, P. Abramavičius vėliau pasinėrė į skaitmeninio dizaino sritį, o dabar yra apsistojęs Ispanijoje, kurioje dirba laisvai samdomu kūrybininku. Todėl šiandien jis sako – multimedijos dizainerio karjeros neįsivaizduotų be studijų „Baltijos technologijų institute“ (BIT).
„Klasėje praleisdavau neretai daugiau valandų nei įprasta darbo diena: tempas buvo didelis, fiziškai neatrodė lengva, bet su malonumu taip įsitraukdavau į užduotis, jog net dingdavo laiko pojūtis. Kartais valytoja maloniai išprašydavo namo, nes reikėdavo užrakinti patalpas“, – šypsosi istorijos herojus.
Iš sporto – į chaoso valdymą
34 metų, 202 cm ūgio P. Abramavičius gimė Kaune ir į aikštelę žengė būdamas septynerių. Jo sportinis gyvenimas prasidėjo A. Sabonio krepšinio mokykloje, o vėliau tęsėsi Žalgirio jaunimo komandoje, dvejose LKL klubuose, Europos čempionatuose su Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinėmis. Tačiau išvykęs žaisti į Ispaniją, P. Abramavičius patyrė kelio traumą, kurios ne itin sėkminga operacija kainavo metus trukusį grįžimą ant parketo.
„Nors po to dar daug metų sportavau, buvo akivaizdu – sąnariui sunkiai pavyksta ištverti krūvius. Iš dabartinės perspektyvos žvelgdamas suprantu: tikroji krepšinio karjera baigėsi 21-erių. Visgi prireikė dar beveik dešimtmečio, kol save tuo įtikinau, susitaikiau ir nustojau profesionaliai užsiimti šiuo sportu“, – apie ilgą išbandymų laikotarpį kalba P. Abramavičius.
Tačiau šiandien pašnekovas teigia – sportininko karjeros baigtis leido pradėti naują gyvenimo etapą. Ilgą laiką brendęs pokyčiams, P. Abramavičius pasirinko artimą sritį, kartu imdamasis kitokios veiklos, leidusios praplėsti žinias bei suvokimą.
„Kadangi keletą metų dirbau vadybinį darbą sportinio inventoriaus pardavimų srityje, tuo pat metu mokiausi sporto vadybos bakalauro. Studijuojant dėmesį itin patraukė antreprenerystės modulis. Tai specialistų, turinčių antreprenerio savybių, ugdymas – linkusių kurti inovacijas, galinčių prisiimti riziką neapibrėžtumo sąlygomis, pasižyminčių lyderio savybėmis. Kartu, mokslas, kaip pamatyti galimybes ir efektyviai veikti ten, kur kiti mato chaosą“, – pasakoja buvęs krepšininkas.
Dizaino studijas pasirinko apgalvotai
Antreprenerystė – elgsenos modelis, formuojantis būtinus dabartinio laikmečio įgūdžius, kurie praverčia tiek profesiniame, tiek asmeniname gyvenime. Tai pastebintis P. Abramavičius priduria: susidomėjęs šia sritimi, ėmėsi ir magistro studijų, lėmusių įdomius bei vertingus atradimus.
„Gilinau supratimą apie rinkodarą, verslo komunikaciją, vartotojo psichologiją bei dabartinius skaitmeninimo procesus. Tuomet iškilo esminis klausimas – kokioje srityje pritaikyti įgytas žinias? Galvojau apie darbą, kuris teiktų malonumą bei sujungtų kūrybą, psichologiją, kompiuterį, komunikaciją ir laisvę nepriklausyti nuo fizinės darbo vietos. Supratau, kad skaitmeninis dizainas yra tas ieškomas atsakymas“, – tikina P. Abramavičius.
Pasirinkęs norimą kryptį, buvęs sportininkas ėmė tirti Lietuvoje esančią mokymų pasiūlą. BIT siūlomos 6 mėnesių multimedijos dizaino studijos, skirtos visapusiškai lavinti skaitmeninius įgūdžius, pašnekovo teigimu, pasirodė optimaliausias variantas.
„Mokslai išties nustebino. Likau ypač patenkintas studijomis – džiugino intensyvus, tačiau optimalus tempas, daug praktikos su „Photoshop, Illustrator, Adobe After Effects.“ programomis. Buvo daug praktinių užduočių, kurias atlikome per grafinio dizaino, animacijos, vaizdo ir garso technologijų bei fotografijos paskaitas. Dėstytojai – puikūs: savo srities specialistai, mylintys tai, ką daro, ir noriai besidalinantys asmenine patirtimi”, – studijų privalumus vardija pašnekovas.
Derina visus turimus talentus
Paklaustas, kaip vertina BIT studijų aplinką, P. Abramavičius pabrėžia – institute jį supo ypač motyvuoti ir draugiški bendramoksliai, kurie buvo atviri diskusijoms bei mokėsi vieni iš kitų. Todėl, anot istorijos herojaus, ši vieta yra puiki terpė tobulėti.
„Net po paskaitų grįžęs namo ir niekieno neverčiamas dažnai dar prisėsdavau prie kompiuterio pratęsti darbus. Šis momentas man asmeniškai pasirodė labai reikšmingas, nes rodo apie tinkamą sprendimą pasirenkant veiklą, į kurią su malonumu pasinėriau“, – pastebi P. Abramavičius.
Baigęs mokslus, buvęs krepšininkas nusprendė pradėti laisvai samdomo grafikos dizainerio karjerą ir išvyko į Ispaniją. BIT įgytas žinias ir įgūdžius „Adobe CC“ programomis dabar jis taiko kasdien tiek dirbdamas su klientais bei kurdamas grafinį dizainą, reklamines animacijas ar video, tiek vystydamas savo asmeninius projektus. Pastarieji – „Facebook“ ir „Instagram“ platformose esančios paskyros, kuriuose pasirodo video reportažai bei nuotraukos iš asmeninių kelionių.
„Turimas profesinis tarpdiscipliniškumas yra didelė vertybė mano karjeroje. Sportas užgrūdino charakterį, išugdė tikslo siekimą bei gebėjimą organizuoti savo dienotvarkę. Verslo studijos suteikė neįkainuojamų žinių apie pasaulį ir jame vykstančius kasdienius ekonominius bei socialinius procesus. Savo ruožtu mokymasis BIT suteikė galimybę ne tik sukurti skaitmeninės komunikacijos produktą, bet ir rasti geriausią sprendimą klientų poreikiams. Lietuva – puiki ir perspektyvi šalis, tačiau Ispanijoje nusprendžiau ištirti darbo rinką. Siekiu įvertinti savo karjeros galimybes, nes gyvenau čia daugiau nei penkerius metus ir neblogai kalbu ispaniškai. Be to, mėgstu šios šalies klimatą, kultūrą, gamtą, turiu draugų, todėl norėčiau pabandyti įsitvirtinti kaip savo srities specialistas”, – ateities planais dalinasi P. Abramavičius.
