Pakeitusi daug skirtingų darbų, Gabija save atrado SEO: „Svajonė daryti tai, kas patinka, išsipildė“

Tomas Bručas - 2019.07.15

Studijavusi skirtingas specialybes, išbandžiusi daugybę darbų ir kelis kartus ragavusi emigrantės duonos, 28-erių Gabija Narbutienė dabar džiaugiasi ramybe Jonavoje. Kaip pati sako, mažame, jaukiame ir gamtos pilname mieste jaučiasi laiminga, o čia kasdien grįžta iš Kauno, kuriame dirba jaunesniąja SEO specialiste.

Į IT pasaulį Gabiją žengti paskatino programuotojo vyro karjera – stebėdama sutuoktinio profesinę aplinką, darbdavio dėmesį bei kylantį atlyginimą, ji nusprendė viską keisti ir susidomėjo SEO. Nusprendusi gilinti žinias, pašnekovė pradėjo studijas „Baltijos technologijų institute“: „Džiaugiuosi save atradusi SEO, nes visada svajojau apie laisvą aprangą darbe, galimybė laisvai ir savarankiškai koreguoti darbo laiką, laisvę priimti sprendimus ir jaustis svarbiu bei būti girdimu“.

Tik ką grįžai iš Japonijos. Džiaugiesi ne tik profesine laisve, bet ir galimybe aplankyti tokias tolimas šalis?

Ši kelionė buvo savotiška dovana, kurią su vyru skyrėme sau tuoktuvių proga. Leidomės į dešimties dienų nuotykį ir tai paliko neišdildomus įspūdžius bei šiltus prisiminimus. Šią neįprastą kryptį pasirinkome būtent todėl, kad kartu esame labiau ,,tyrinėtojai” nei ,,poilsiautojai”. Tai pirmoji mano tokia tolima kelionė. Nors pati neseniai pradėjau savo karjeros kelią IT srityje, tačiau mano vyras jau keleri metai sėkmingai dirba full-stack programuotoju. Todėl kelionei, kaip ir tuoktuvėms, užteko savų santaupų.

Beje, norėčiau pabrėžti ir pasidžiaugti – programavimo vyras išmoko pats. O kelionės IT įmonėse yra neišvengiama darbo dalis, tad daugiau ar mažiau jų nusimato tiek man, tiek mano sutuoktiniui.

O ar į tolimą kelią teko leistis, norint atsidurti ten, kur dabar esi?

Kiek save prisimenu, visada buvau svajoklė – tokia esu ir šiandien. Mano galvoje vienu metu sukosi daug minčių ir idėjų. Būdama dar visai maža garsiai sakiau – užaugusi atidarysiu gyvūnų prieglaudą ir mokinsiuosi japonų kalbos. Koks sutapimas! Paaugus norai tapo realistiškesni – svajojau būti archeologe, žurnaliste, po to sekė aktorystė, renginių organizavimas.

Paauglystėje lankiau meno mokyklos teatro studijas, buvau vaikas su polinkiu į menus. Kai dabar susimąstau, mano pasirinktos SEO specialybės kasdienybėje galima rasti visų šių sudedamųjų. Visada norėjau veikti kažką įdomaus ir išskirtinio.

Tačiau atėjo laikas studijuoti universitete ir aplankė nusivylimai?

Vilniaus universitete pasirinkau kultūros vadybą. Dvejojau dėl studijavimo iškart po mokyklos. Nebuvau tvirta – ką noriu rinktis, kokia kryptim judėti. Šiandien jaučiuosi, kad išvaisčiau savo laiką: studijos nedavė daug naudos, nemažai kainavo, o taip pat ir praktikos buvo visai nedaug.  Tačiau tuo metu paskaitas apie turizmą mums dėstė nuostabi ir įkvepianti dėstytoja, todėl paskutiniame kurse nusprendžiau dar papildomai studijuoti neakivaizdinį turizmo vadybos kursą Kauno kolegijoje. 
Vėlgi – mokslai nebuvo labai įdomūs ar naudingi. Likus paskutiniam kursui, studijas nutraukiau su mintimi, kad kada nors pabaigsiu. Tačiau šiandien tuo abejoju, nes nematau naudos. Praktikos mažai, sausos ir neįdomiai pateiktos teorijos daug, o dėl ,,popieriuko” švaistyti savo laiko nebeapsimoka.

Geriausia ,,mokykla” vadinu praktiką ir kuo jos daugiau – tuo geriau.  ,,Baltijos technologijų institute’’ jos apstu, tačiau čia, priešingai nei universitete, niekas nepadėta ant lėkštutės. Reikia įdėti daug darbo pačiam – domėtis pasirinkta sritimi, ieškoti reikiamos informacijos, analizuoti, eksperimentuoti. Norint išmokti, reikia daug dirbti.

Tavo karjeroje darbų taip pat buvo daug ir įvairių.

O taip – per savo neilgą studijų bei karjeros laiką esu pakeitusi nemažai darbų ir išmėginusi save įvairiose skirtingose pozicijose. Buvau ir vaikų gimtadienių vedėja, ir indų plovėja, viešbučio administratore, pardavimų vadybininke, klientų aptarnavimo specialiste, personalo skyriaus vadovo asistente. Vienur – tik laikinai, kitur žvelgiau į perspektyvą. Tačiau visada laikiausi požiūrio – blogų darbų nėra, blogiausia yra užstrigti ne savo vietoje.

Buvau įsitikinusi: visada galima kažką išsinešti ir kažko išmokti.
Teko dirbti net ir valstybiniame sektoriuje. Supratau, kad tai ne man, kai pradėjo slėgti formali aplinka, požiūris į darbuotoją tik kaip į ,,įrankį”, jo nuomonės negirdėjimas, visi tie ,,oficialumai” ir tas ,,taupymas”, kai net kanceliarinėmis priemonėmis nėra padoriai aprūpinama, o darbo laikas suskaičiuotas minutėmis. 


Visada svajojau apie laisvę darbe – laisvą aprangą, galimybę laisvai ir savarankiškai koreguoti darbo laiką, laisvę priimti sprendimus ir jaustis svarbiu komandoje bei būti girdimu. Svajojau apie įmonę, kuriai rūpėtų darbuotojų gerovė ir pozityvi bei jauki darbo aplinka. Kompaniją, kuri investuotų į personalo žinias ir skatintų tobulėti. Tokį modelį atitinka dabartinė mano darbovietė ,,Hostinger”. Tai šiuolaikinė įmonė, išties besirūpinanti žmonėmis, negailinti į juos investicijų, kurios atsiperka su kaupu. 

Kuomet dirbau Airijoje, tačiau planavau kelionę atgal į Lietuvą, vyro karjeros kelias IT įmonėje jau buvo prasidėjęs. Klausydama jo pasakojimų, žavėjausi darbe vyraujančia atmosfera, darbdavio dėmesiu bei dažnai keliamu atlyginimu. O labiausiai tuo, kad jo veikla jam buvo labai įdomi. Kai atrandi tau patinkantį darbą, imi negailėti nei laiko, nei jėgų.

Savirealizacija man visada atrodė svarbi gyvenime. Tuomet ir pradėjau svarstyti, kuo gi galėčiau užsiimti IT srityje ir kas man patiktų. Susidomėjau SEO – baigiau nuotoliniu būdu organizuojamus kursus ir gavau bazines žinias, tačiau supratau, kad tai yra daug platesnė ir labai įdomi sritis, kurios taip lengvai neperprasi.

Ir platesnių žinių poreikis atvedė į „Baltijos technologijų institutą“?

Taip – grįžusi į Lietuvą, nusprendžiau pasinaudoti Užimtumo tarnybos finansuojama programa jaunimui ir šešis mėnesius studijuoti institute. Pasirinkau full-stack programavimo kursus, nes  norėjau susipažinti su man visai nežinoma IT sritimi iš arčiau ir plačiau: kaip gi ten viskas veikia, kokios yra sudedamosios, kuo susiję programavimas bei SEO.

Studijos buvo rimtos, labiau orientuotos į žinančius, ko nori, ir gebančius daug dirbti savarankiškai. Taip pat puikus anglų kalbos išmanymas čia tiesiog būtinas. Studijos intensyvios ir dažnai norėjosi paprastesnių užduočių, tačiau būtent tada ir įsitikinau, kad noriu judėti SEO kryptimi, nes ji man atrodė įdomesnė.  Įgijau daug bendrų žinių, dažnai labai įdomūs ir naudingi būdavo penktadienio svečių pranešimai. Tai pat studijos suteikė platesnį vaizdą, kokių sričių specialistai dirba IT įmonėse ir ką jie daro.

Ir, galų gale, pati atsidūrei IT įmonėje bei dabar sėkmingai dirbi SEO jaunesniąja specialiste.

Dar studijuodama institute dažnai paskaitydavau darbo skelbimus, gilindavausi į keliamus reikalavimus, darbuotojų poreikį bei siūlomas pozicijas. ,,Hostinger” , kur dabar ir dirbu, domėjausi ilgai. Nors sukauptos didelės patirties, kuria būčiau galėjusi pasigirti, neturėjau, visgi nugalėjo parodytas didelis noras, domėjimasis šia sritimi ir asmeninės savybės. 

„Hostinger” yra lietuvių įkurta, stipriai bei sėkmingai išaugusi tarptautinė įmonė, siūlanti hostingo paslaugas. Milijonus vartotojų bei nemažą kiekį darbuotojų iš įvairių šalių turinti kompanija puoselėja stiprią vidinę įmonės kultūrą ir vertybes – kolegų gerovė ir tobulėjimas čia labai svarbūs. Įmonė greitai auga, tad gali pasiūlyti daug laisvų pozicijų bei karjeros galimybių. Per paskutinius kelis mėnesius buvo nusamdyta labai daug naujų darbuotojų, o artimiausiu laiku neplanuojama sustoti.

Aš pati kol kas darbuojuosi su paprastomis užduotimis,  tačiau jų vis daugėja, o kartu didėja mano atsakomybės. Su komanda diskutuojame bei planuojame darbus, ilgesnius užsibrėžtus tikslus, kuriame strategijas.

Vadinasi, istoriją, kurią papasakojai, galėtume pavadinti „sėkmės“?

Pirmiausia, svarstantiems apie studijas „Baltijos technologijų institute“, pasiūlyčiau paieškoti informacijos apie jaunimo užimtumo ar vyresnių žmonių integracijos į besikeičiančią darbo rinką siūlomas programas Užimtumo tarnyboje bei, esant galimybei, pasinaudoti vykdomais projektais finansavimui gauti. Taip pat mokytis būtų lengviau, jei prieš prasidedant studijoms pasidomėtumėte baziniai dalykais – mokslai yra intensyvūs, o taip bus daug lengviau.  

Savo pačios istorijos aš tikrai nevadinu ,,sėkmės” istorija. Tai tiesiog užsispyrimas ir tikėjimas, kad viskas gali pavykti: tai drąsa judėti į priekį, neužstrigti ten, kur jauti, kad nėra ,,tavo”. Kiek būsiu sėkminga – parodys laikas. Manau, sėkmingiausiais mes galime tapti tik atradę savo sritį. To visiems labiausiai ir linkiu. 


Ačiū už pokalbį!

Kiti straipsniai