Mokytis negalima dirbti: kur dėti kablelį norintiems persikvalifikuoti į IT

Augant darbuotojų kompetencijai, gerėja ir jų kuriamų paslaugų bei produktų kokybė. Ne veltui tokia logika besivadovaujantys valstybinis ir privatus verslo sektoriai konkuruoja dėl intelektinių žmogiškųjų išteklių, graibstydami IT specialistus. Todėl valstybės parama persikvalifikavimui bei kompetencijų kėlimui šiandien tampa gyvybiškai svarbi, o šiuolaikinėje rinkoje ypač vertinami darbuotojai, kurių universiteto ar kolegijos diplomus papildo profesinė kvalifikacija, įgyta profesinio mokymo įstaigoje.

Sąlygos – pačios palankiausios

Informacinių ir ryšių technologijų specialistų (IRT) poreikis nacionaliniu lygiu auga nuolatos. Rinkai šiuo metu ypač trūksta programinės įrangos kūrėjų, o pagal sudarytą valstybinį prioritetinių profesijų sąrašą, pirmauja „Java“, Testuotojo ir Full Stack (žiniatinklio programuotojo) modulinės profesinio mokymo programos.

Todėl šalies Vyriausybė sutelkė dėmesį į tris socialines grupes – moksleivius, bedarbius ir dirbančiuosius. Tikima, jog šie rinkos užpildymo šaltiniai galėtų tapti kvalifikuotų IT specialistų ateities baze.
Moksleiviams nuo 2020-ųjų atsirado galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą ir šalia turėti profesinį diplomą. Bedarbiams profesinis mokymas teikiamas regioniniu bei nacionaliniu lygiais jau minėtoms paklausiausioms profesijoms.

Panorę išmokti valstybinių prioritetinių profesijų žinių dirbantieji gali kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT) ir keisti profesiją bei darbą. Jiems finansuojamas persikvalifikavimas, o turintiems būsimą darbdavį – apmokamas numatytai darbo vietai reikalingas kvalifikacijos ar kompetencijos kėlimas.

Jei dirbantysis, kol mokėsi, buvo atleistas iš darbo, UŽT mokymosi laikotarpiu papildomai skiria stipendiją, kurią sudaro beveik pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Taip pat apmoka kelionę iki artimiausio profesinio mokymo vietos ir atgal, gyvenant kitur. UŽT skiria netik paramą mokymuisi bet gali padengti apgyvendinimo išlaidas, jei mokykla yra kitame mieste, nei dirbantysis gyvena. Kiekvienas atvejis individualus – pirmasis žingsnis – konsultacija su jums paskirtu specialistu.
Tačiau sąlygos persikvalifikavimui ir kompetencijų kėlimui Lietuvos verslams – ne pačios palankiausios. „Kompetencijų Vaučeris“ priemonė, skirta mažesnėms įmonėms mokyti darbuotojus, buvo sustabdyta.

Nepaisant to, nemaža verslo dalis žengia skaitmeninimo keliu ir dažnai ypač palankiai žiūri į norinčiuosius atlikti praktiką – tuos, kurie pasiryžę bei nori mokytis ir padėti bendrovėms vystyti IT infrastruktūrą.

2018-ųjų „Infobalt“ atliktas tyrimas prognozavo, jog įžengusio į 2020-uosius verslo poreikis IT specialistams augs 69 proc. Tačiau šia tema kalbinti ekspertai pastebi – šios prognozės šiandien nepasiteisino. IT sektoriaus poreikiai auga daug greičiau, o didėjantis dirbtinio intelekto pasitelkimas procesams vykdyti šluote šluoja visus laisvus specialistus rinkoje.

Pašnekovai tikina: programuotojai dabar yra viena saugiausių bei perspektyviausių darbo pozicijų ir pastarųjų pasiūla – milžiniška. Todėl pamaitinti badaujančią rinką galėtų persikvalifikavimas.
Ne veltui keisti profesiją ir žengti į IT sektorių tampa mada, norma ir netgi neišvengiamybe. Personalo valdymo įmonės „Emplonet“ IT Projektų vadovės Megės Ievos Baronienės teigimu, tuo stebėtis nereikėtų, nes šias tendencijas diktuoja pačios įmonės.

Darbdaviai tikisi ne tik techninio išmanymo, bet ir puikių komunikacinių įgūdžių, gebėjimo veikti neapibrėžtoje aplinkoje, komandiškumo, lyderystės. Informacinės technologijos šiuo metu aktualios visuose verslo sektoriuose, todėl programuotojams tenka glaudžiai dirbti ir bendrauti su įvairių profesijų atstovais, tiesioginiais klientais.

Dabar IT specialistai turi tinkamai reprezentuoti savo įmonę, išgirsti esamą poreikį bei netechniniams darbuotojams išaiškinti galimus sprendimo būdus“, – apie kintančią rinką kalba M. I. Baronienė.

Poreikius atliepia amatas  

„Infobalt“ tyrimas taip pat atskleidė, kad reikėtų stengtis išnaudoti profesinio mokymo sektoriaus galimybes užtikrinant, kad profesinių mokyklų siūlomos IRT programos pritrauktų ir gerai pasirengusius bei motyvuotus moksleivius. Taip šioje dinamiškoje IT rinkoje svarbų vaidmenį vaidinanti ŠMM susitelkė į finansavimą pirminiam profesiniam mokymui, dėmesį skirdama moksleivių profesiniam orientavimui.

Toks būdas įgyti amato, anot ekspertų, dabar patiria renesansą. Perspektyvos ir galimybės mokytis atviros visiems norintiems, o ypač daug dėmesio skiriama moksleiviams. Šiandienos rinkoje itin vertinami darbuotojai, kartu su universiteto ar kolegijos diplomu turintys ir profesinę kvalifikaciją, įgytą profesinėje mokykloje.
Nepamiršta lieka ir kita grupė – bedarbiai bei dirbantieji. Jiems sudaromos sąlygos jau turimas žinias papildyti naujomis kompetencijomis: pastebima, jog IT sektorius vertina darbuotojus, kurie turėjo patirties kitose darbo srityse, nes rinkoje universalumas vadinamas didžiuliu pranašumu.
UŽT sudaro galimybę mokytis ir nuotoliniu būdu. Pristatomi „Coursera“ kursai kviečia įgyti naujų įgūdžių, pakeisti profesiją bei žengti į IT rinką.

Tačiau ekspertai šiuos mokslus vertina gana skeptiškai. Kursų medžiaga pateikiama anglų kalba,  informacija pateikiama asinchroniškai, be individualaus dėmesio besimokančiajam. Manoma, jog rasti motyvacijos, išlaikyti nuolatinį intensyvumą bei išvengti klaidų ateityje taip studijuojant – sudėtinga, todėl patariama nuotolinius kursus rinktis jau įgijus profesinę kvalifikaciją, kuomet tereikia atnaujinti žinias ar patobulinti įgūdžius.

Formalių IT profesinio mokymo programų teikėjai Lietuvoje

Žiniatinklio programuotojo modulinė profesinio mokymo programa	Java programuotojo modulinė profesinio mokymo programa	Multimedijos paslaugų teikėjo modulinė profesinio mokymo programa	.NET programuotojo modulinė profesinio mokymo programa
UAB “Baltijos technologijų institutas”	UAB “Programuok”	Vilniaus technologijų mokymo centras	Viešoji įstaiga “Vilties žiedas”
Profesinio mokymo centras “Žirmūnai”	UAB Ernadas	UAB “Baltijos technologijų institutas”
UAB “Programuok”	Kauno informacinių technologijų mokykla	UAB Ernadas
Kauno informacinių technologijų mokykla		Kauno informacinių technologijų mokykla
Viešoji įstaiga Šiaulių darbo rinkos mokymo centras		Viešoji įstaiga Kelmės profesinio rengimo centras

Egzaminai – kareivinių bokštelyje 

Rinkos poreikiams augant, persikvalifikavimas tampa vis svarbesnis ir aktualesnis. Nors UŽT jį finansuoja ir skatina, ekspertai pripažįsta – profesijos keitimą gali lydėti nemaži iššūkiai, su kuriais ypač dažnai susiduria dirbantieji.

Panorus persikvalifikuoti, jiems tenka derinti darbą su mokslais. Programavimo akademijų kursai neretai būna labai intensyvūs ir atidėti nors vieną programos temą kitai dienai galimybės nėra.

Persikvalifikavimas reikalauja nemažo užsispyrimo bei dar daugiau laiko: mokslams tenka skirti ir savaitgalius, ir kiekvieną laisvą minutę. Mokytis reikia po 8 ir daugiau valandų per dieną, dažnas mokykloje lieka iki vėlyvo vakaro.

Statistika rodo: krūvio neatlaiko apie 10 proc. studentų. Kiti šį studijų maratoną įveikia ir sėkmingai keičia kvalifikaciją bei darbą.
Tai savo pavyzdžiu gali paliudyti ir buvęs „Baltijos technologijų instituto“ (BIT) studentas Rimvydas Sirius, šiuo metu tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje. „Full-stack“ programavimo jis mokėsi dirbamas, o bandomuosius egzaminus netgi laikė kareivinių bokštelyje, atlikdamas tarnybą.

„Dažniausiai studijuoti tekdavo vakare, o dieną skirti nuolatiniam darbui. Mokiausi vakarinėje grupėje, kursus reikėjo derinti ir su pratybomis, ir su buitimi, grįžus iš BIT daryti namų darbus. Iššūkių patyriau nemažai, nes viskas truko pusę metų. Tačiau buvau tvirtai pasiryžęs, be to, už mokslus mokėjau pats. Ši aplinkybė ir noras pasiekti tikslą bei baigti kursus motyvavo labiausiai“, – prisimena R. Sirius.

Aukso amžius dar tik artėja  

Persikvalifikuoti, rinktis IT studijas ir gauti darbą IT rinkoje Lietuvoje kviečia programavimo akademijos. Tačiau renkantis vietą mokslui pravartu atsižvelgti ir į statistiką, rodančią, kiek laiko prireikia po studijų įsidarbinti.

Todėl, svarstant apie persikvalifikavimą, ekspertai pataria gerai apgalvoti visas profesijos keitimo aplinkybes. M. I. Baronienė taip pat siūlo visapusiškai šiam žingsniui pasiruošti, nes tik taip pavyks pasiekti norimo rezultato.

„Pavyzdžiui, studijuojant „Java“ programavimo kalbą „Back-end“, rekomenduojama sekti naujoves, treniruotis su vis pasirodančiomis versijomis, pažinti „Front-end“ pusę. Nesvarbu,  jog darbe naudojamas seniausias variantas ar dirbama vienpusiškai. Papildomos žinios tik padidins paklausą darbo rinkoje, o būnant geru specialistu karjera – garantuota.

“Svarbiausia yra žengti koja kojon su inovacijomis, nes informacinės technologijos labai sparčiai progresuoja. Darbuotojo gebėjimas greitai išmokti, staiga pamiršti ir netrukti persimokyti vėl tampa kiekvieno darbdavio siekiamybe“, – sako „Emplonet“ atstovė.

I. Baronienė priduria: stengtis tikrai verta, nes IT specialistų ateitis numatoma soti ir užtikrinta. Tai, anot rinkos ekspertės, tik patvirtina pastarasis pasaulinės pandemijos kontekstas: „Nors didelė dalis įmonių stabdė įdarbinimo procesus, IT sektoriuje ši tendencija buvo beveik nejuntama. Stabilios IT kompanijos ar IT paslaugas teikiančios bendrovės netgi pasinaudojo palankia situacija ir visus atsilaisvinusius talentus griebė nieko nelaukdamos“.

Nuotolinis darbas, internetinė prekyba, procesų automatizavimas – tik dalis sričių, kurios dėl pandemijos pradėjo sparčiai plėstis ir tapo itin svarbios. Todėl ankstesnės rinkos prognozės praranda savo aktualumą, o programavimo aukso amžius, prasidėjęs dar gerokai anksčiau, yra tik įkalnėje į viršūnę.