Programavimas be kodo jau keičia IT sektorių: kaip pasinaudoti milžinišku „no-code“ įrankių potencialu?

Programavimas be kodo šiandien vadinamas viena ryškiausių IT naujovių ir tendencijų. Jis leidžia kurti ir publikuoti internetines svetaines, mobiliąsias aplikacijas bei pačią įvairiausią programinę įrangą nenaudojant programos kodo. Todėl, turėdamas vos minimalias programavimo žinias, vartotojas su „no-code“ įrankiais gali pasiekti maksimalius rezultatus, kurie iš esmės jau keičia visą IT sektorių. Dėl šios priežasties technologinių tyrimų ir konsultacijų įmonė „Gartner“ prognozuoja – iki 2024-ųjų tokiu metodu sukurta programinė įranga sudarys daugiau nei 65 proc. dabar vystomų programų.

Ar panašios prognozės turi tiesos ir kuo „no-code“ įrankiai tokie ypatingi? Apie tai pasakoja programavimo be kodo ekspertas, „no-code“ programinės įrangos kūrimo įmonės „BaltApps“ bendraįkūrėjas ir Baltijos technologijų instituto (BIT) dėstytojas Arnas Jackūnas.

Vadina ateitimi

Kaip teigia A. Jackūnas, „no-code“ įrankiai leidžia kurti veikiančius programinės įrangos modelius bei aplikacijas, kuriems nereikia rašyti programos kodo. Todėl, šiuo atveju, vartotojui nebūtinos specifinės programavimo žinios.

Anot A. Jackūno, jis, naudodamas grafines sąsajas, dažniausiai, „drag-and-drop“ principą, gali kurti reikiamus programinės įrangos elementus, išdėstymą ir loginius programos veiksmus. O tai padaryti su „no-code“ įrankiais šiandien tampa paprasčiau nei pasitelkiant tradicinius programavimo metodus.

„Dėl to rinkoje šis prototipavimas be kodo, turėdamas daugybę privalumų, susilaukia išties išskirtinio dėmesio. Vystoma vis daugiau „no-code“ programų, jos sparčiai naujinamos ir tobulinamos. Taip vartotojams atsiveria plačiausios galimybės patogiai, greitai ir efektyviai kurti programavimo be kodo sprendimus“, – pasakoja A. Jackūnas.

Jo teigimu, tai tik patvirtina įvairių šaltinių duomenys apie augantį „no-code“ įrankių populiarumą. Jau minėtoms „Gartner“ prognozėms antrina „Forrester“ analitikai, teigiantys, kad programavimas be kodo gali sutrumpinti programų kūrimo laiką nuo 50 proc. iki 90 proc., lyginant su tradiciniais metodais. Tuo metu dalis apklaustų įmonių tvirtina – naudojant „no code“ platformas, aplikacijų vystymo sąnaudos sumažėjo iki 70 proc.

„Taigi programavimas be kodo jau dabar vadinamas ateities sprendimu. O, pasitelkiant jo pranašumus, „no-code“ įrankiai gali būti naudojami daugeliui paskirčių. Tarkime, kuriant MVP (liet. minimalius perspektyvius produktus). Jie leidžia efektyviai vystyti ir testuoti pradines produkto, tarkime mobiliosios aplikacijos, versijas. Taip pat šis metodas naudingas prototipuojant naujas egzistuojančių MVP funkcijas, vystant vidinius įrankius įmonėms. Pastarieji leidžia efektyvinti darbą ir procesus – pavyzdžiui, tobulinti sandėlio organizavimo, biudžeto planavimo, projektų ir užduočių valdymo programas“, – sako A. Jackūnas.

Programavimas – penkiskart greitesnis

Paklaustas, kokie didžiausi šio metodo privalumai, A. Jackūnas pastebi – pirmiausia, jis leidžia greitai kurti programinę įrangą. Anot eksperto, naudodamas šiuos įrankius, vartotojas turi galimybę programas vystyti daug sparčiau nei tradiciniais programavimo būdais.

A. Jackūno teigimu, „no-code“ įrankiai yra ir intuityvūs bei lengvai pritaikomi. Taigi, kaip jau minėta, jų naudojimas nereikalauja specifinių įgūdžių. „Jei šiuos įrankius lygintume su tradicinėmis programavimo kalbomis, pastebimai sumažėja laikas, per kurį vartotojas gali išmokti kurti programas. Egzistuoja įvairių nuomonių, jog toks metodas visiškai funkcionuojančius sprendimus leidžia sukurti net penkis kartus greičiau. Su tuo esu linkęs sutikti“, – pažymi „no-code“ ekspertas.

Kalbėdamas apie kitus privalumus, jis priduria – šie įrankiai mažina ir kaštus. Anot A. Jackūno, tokiu būdu sutaupoma daug laiko ir finansinių išteklių, kurie skiriami programinės įrangos kūrimui.

„Verta pabrėžti, kad „no-code“ yra daug prieinamesnis metodas. Labai dažnai apie konkrečius reikiamus programinės įrangos funkcionalumus geriausiai žino patys darbuotojai. Tačiau, neturėdami programavimo įgūdžių, jie nėra pajėgūs kurti aplikacijų ir kitų sprendimų. „No-code“ įrankiai tai keičia. Jie leidžia daugumai vartotojų kurti reikiamus sprendimus be programavimo“, – teigia A. Jackūnas.

Žada plačias perspektyvas

Programavimo be kodo profesionaliai mokoma „Baltijos technologijų institute“. Ši programa trunka 16 savaičių, kiekvieną jų dėstoma po 20 akademinių valandų „no-code“ įrankių naudojimo praktikos bei teorijos.

BIT studentus ruošiantis A. Jackūnas tikina – kiekvienas, įgijęs tokias taikomąsias verslo sprendimų prototipavimo bei automatizavimo žinias bus vertingas, konkurencingas ir sėkmingas bet kurioje tiek IT, tiek kitų sektorių įmonėje.

„Darbo su „no-code“ įrankiais įgūdžiai yra labai naudingi tiek darbo rinkoje, tiek kuriant savo asmeninį verslą bei sprendimus. Turėdami jų, studentai galės pasiūlyti unikalią vertę. Tai mokėjimas kurti inovatyvius ir pažangius sprendimus, kurių įgyvendinimui nereikės didelės programavimo komandos. Be to, „no-code“ žinios leidžia studentams vystyti ir savo programinę įrangą, ją testuoti rinkoje bei paversti komerciškai sėkminga. IT pasaulis šiandien ypač atviras tokioms naujovėms, todėl pasinaudoti šiuo potencialu išties verta“, – akcentuoja BIT dėstytojas.