Testavimo žinių stokojusi Sandra: po studijų su darbdaviais kalbėjomės viena kalba

Žemės ūkio mechanikos inžinerija – tokią netradicinę specialybę Aleksandro Stulginskio universitete baigė iš Telšių kilusi Sandra Adomavičienė. Iššūkius ir naujoves nuo vaikystės mėgusi pašnekovė po studijų įsidarbino testuotoja, tačiau, nusprendusi darbą keisti, susidūrė su realybe: 5 metų IT patirtis darbdavių nedomino.

Sandros teigimu, turimos testavimo žinios tada siekė vos trečdalį to, ko reikėjo. Todėl ji nusprendė – Baltijos technologijų institutas yra tikras išsigelbėjimas. „Po studijų pradėjau vaikščioti į pokalbius ir jaučiausi žymiai stipresnė: galėjau diskutuoti apie techninius dalykus, bendrauti ta pačia, tiek man, tiek darbdaviui suprantama, kalba ir netrukus įsidarbinau“, – džiaugiasi absolventė.

Taigi – Žemės ūkio mechanikos inžinerija. Sakyčiau, ganėtinai netradicinis pasirinkimas.

Kaip pažiūrėsi. Būdama vaikas, mėgau iššūkius ir naujoves, gerai mokiausi, aktyviai dalyvaudavau visuomeninėje veikloje. Jau mokykloje žinojau, kad tolimesnį kelią siesiu su tiksliaisiais mokslais, labiausiai patiko matematika bei chemija. Uždavinių sprendimas man buvo kaip laisvalaikio praleidimas, tarsi kryžiažodžiai. Labiausiai įstrigęs prisiminimas iš vaikystės – noras kažką nuveikti ir uždirbti pinigų.

Visada prasimanydavau, kaip galėčiau tai padaryti. Buvau drąsus ir aktyvus vaikas, mėgau organizuoti, surinkusi draugų kompaniją, kaimynams rengdavau koncertus, į kuriuos jie privalėdavo pirkti bilietus. O po mokyklos įstojau į Aleksandro Stulginskio universitetą, inžinerijos fakultetą, baigiau Žemės ūkio mechanikos inžineriją. Specialybė sudomino savo išskirtinumu, kaip minėjau, visada mėgau krimsti tiksliuosius mokslus, nuo kurių ir nenutolau. Buvau viena geriausiai besimokančių studenčių.

Kadangi svajojai kuo greičiau užsidirbti pinigų, studijų pabaigos net nelaukei?

Tikrai taip. Dar studijuodama magistratūrą, išsikėliau gyventi į Vilnių ir įsidarbinau konsultante įmonėje ART21. Į ją pakliuvau neatsitiktinai: tai IT kompanija, kurios produktai skirti žemės ūkiui – nuo savo specialybės nenutolau.

Dirbau konsultante su programa, kurta ir palaikoma pačios įmonės. Pradėjau nagrinėti jų produktą, atrasdavau defektų ar neatitikimų, bugų. Po truputį įsiliejau į testavimo procesą. Su komanda dirbome pagal Agile Scrum ir Camban metodologijas. Buvau testuotoja, turėjau ir daugiau atsakomybių bei veiklos. Susitikdavau su klientais, planavau, testavau ir pritaikydavau jiems sukurtą funkcionalumą. Ruošdavau užduotis programuotojams, užtikrinau kokybę. Daug patirties įgijau valdant visą kokybės užtikrinimo procesą, išmokau Agile darbo principus.

Tačiau nusprendei darbą keisti ir tada pamatei – testavimo žinių vis tik trūksta?

Išėjusi iš darbo buvau užtikrinta – turėdama penkių metų patirtį IT srityje, kitą susirasiu greitai ir lengvai. Be galo savimi pasitikėjau, drąsiai eidavau į pokalbius, dalindavausi savo patirtimi. Sekė vienas darbo interviu po kito ir vis neigiami atsakymai. Tada supratau: kažkas ne taip – patirties daug, entuziazmas trykšta per kraštus, noro dirbti daug, tačiau esu netinkama.

Pradėjau domėtis testavimu, ieškoti informacijos internete ir sužinojau, kad testuotojo darbui mano kompetencija per maža. Žinios apie testavimą siekė vos 30%. Nusprendžiau mokytis ir gilinti savo žinias, kad tapčiau patrauklesnė darbo rinkai.

Taip tunelio gale sužibo Baltijos technologijų institutas.

Švietė ryškiai – susiradau institutą ir pradėjau mokytis testavimo. Buvome keturiese – pirmas testuotojų kursas. Studijuodama, baigiau tris modulius: tinklalapių kūrimo pagrindus, Java programavimą ir testavimą.

Kiekvienas modulis truko po du mėnesius, viso mokėmės šešis. Per studijas paruošėme du web projektus ir dar keletą smulkių darbų, susipažinome su duomenų bazėmis. Mokantis Java, norėjome suprasti Agile metodologijos darbo principą, todėl pasiskirstėme į grupeles ir atlikome projektinį darbą. Prasidėjus testavimo moduliui, pritaikėme jau įgytas žinias iš ankstesnių, testavimo API. Rašėme automatinius testus, atlikome performance ir load testavimą, bandėme įvairiausius projektus: web, mobile aplikacijas, pritaikydami įvairius metodus ir principus. Išmokome naudotis įvairiausiais įrankiais: Eclipse, Selenium, Postman, Jmeter, SoapUI ir daugeliu kitų.

Kursai buvo intensyvūs ir nelengvi. Norėdama tinkamai įsisavinti medžiagą, turėdavau daug laiko skirti domėjimuisi, informacijos paieškoms ir analizavimui, savarankiškai atlikti darbus.
Buvo įvairiausių momentų ir dienų, tačiau mano užsispyrimas bei noras ateityje tapti profesionalia testuotoja neleido pasiduoti, net minutei nešmėstelėjo mintis mesti mokslus.

Ir užsispyrimas, kurį paminėjai, galų gale atsipirko?

Studijoms einant į pabaigą, pradėjau ieškotis darbo, kadangi testuotojų poreikis yra didžiulis. Nusiųsti CV buvo kur, o ir susirasti darbą sunkumų nekilo. Po studijų pradėjusi vaikščioti į pokalbius, jaučiausi žymiai stipresnė, galėjau diskutuoti apie techninius dalykus, su darbdaviais kalbėjome viena kalba. Darbo pokalbiai būdavo tarsi žinių pasidalinimas, diskusija. Įsidarbinau Telia ir daug įgytų žinių pritaikau kasdien, puikiai įsiliejau ir į kolektyvą. Jaučiu, kad esu savo rogėse, važiuoju reikiama bei tinkama linkme. Turiu išsikėlusi daug tikslų, kuriuos planuoju įgyvendinti, noriu ir toliau tobulėti kaip testuotoja.

Apskritai, niekada netenka nuobodžiauti. Testuotojo darbo diena spalvinga bei kūrybinga, tenka atlikti įvairiausias užduotis: tai ir regression testavimas, kai bandau sistemą po pakeitimų ar klaidų pataisymo. Ir klaidų registravimas bei bandymai, kurie taikomi ir priskirtoms užduotis. Rašau testavimo scenarijus, analizuoju naudojimosi instrukcijas.
Tobulėti bandau nuolat, pritaikydama žinias darbe, jas panaudodama praktiškai. Lankausi seminaruose, skaitau informaciją internete, domiuosi, kas vyksta aplinkui, mokausi iš patyrusių kolegų.

Sakyk, o ar pasimokyti iš tavęs gali kiti?

Manau, manoji istorija tikrai galėtų būti įkvėpimu ir pavyzdžiu kitiems. Jei labai nori, stengiesi, nepasiduodi ir sieki savo tikslo, neliksi nepastebėtas bei neįvertintas. Tai įvyko ir Baltijos technologijų institute, apie kurią mano atsiliepimai – kuo geriausi.
Džiugu, kad kruopščiai atrenkami dėstytojai, studentus moko kompetentingos, motyvuotos asmenybės. Smagiausia yra tai, kad dėstytojai už Instituto ribų yra įmonėse dirbantys žmonės. Todėl jie gali pasidalinti ne tik teorinėmis, bet ir praktinėmis žiniomis, papasakoti, su kokiomis gyvenimiškomis situacijomis susiduria, kaip jas sprendžia ir pataria spręsti studentams. Studijos “BIT” yra vienas didžiausių mano pasiekimų gyvenime.
Ačiū už pokalbį ir sėkmės!