Pagrindinės klaidos, siekiant programuotojo karjeros

Sparčiai tobulėjant technologijoms, auga ir skaitmeninės karjeros perspektyvos. Per artimiausius penkerius metus tarptautinę darbo rinką stipriai veiks mobilusis internetas, debesų kompiuterija, didieji duomenys, nauji energetiniai ištekliai, daiktų internetas, dalijimosi ekonomika, robotika, autonomiškos transporto priemonės bei dirbtinis intelektas. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dėl šių pažangos veiksnių stipriai keisis darbo rinka ir iki 2020-ųjų bus sukurta 405 tūkst. naujų darbo vietų kompiuterių ir matematikos srityse.

Didžiausias perspektyvas ekspertai žada duomenų analitikams, tačiau šviesią ateitį piešia ir programuotojams, programinės įrangos kūrėjams, duomenų apsaugos specialistams ir kitiems IT žinovams. Tarptautinės tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje.

Kasmet atliekama programuotojų apklausa atskleidė, kad šios srities specialistai uždirba maždaug trečdaliu daugiau nei prieš trejus metus – šiais metais vidutinis atlyginimas siekia 1765 eurus. Tačiau geram specialistui ši suma gali būti tik derybų pradžia. Itin patyrusiems specialistams pritraukti į išskirtinius projektus darbdaviai gali būti pasiryžę mokėti ir daugiau nei 4000 eurų. Plačiau: kiek uždirba programuotojai Lietuvoje.

Kad matematikos ir kompiuterių mokslo studijų krypčių grupės absolventai geriausiai įsitvirtina darbo rinkoje atskleidė ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analizė. Informacinių technologijų specialistams palankios ir Lietuvos darbo biržos darbo rinkos prognozės. Šios profesijos atstovai pateko į didžiausias įsidarbinimo galimybes 2016 m. turinčių specialistų penketuką.

Darbo biržos ekspertai pabrėžia, kad informacinių technologijų (IT) sektoriui pastaraisiais metais itin trūksta kvalikuotos darbo jėgos: tam didelę įtaką daro užsienio kompanijų paslaugų ir klientų aptarnavimo centrų steigimas ir plėtra, „startuolių“ bumas, sėkminga Lietuvos IT įmonių veikla vidaus, užsienio ir globaliose rinkose, todėl yra kuriamos naujos darbo vietos. Esant didelei IT sektoriaus darbuotojų paklausai, darbdaviai bando aukštos kvalikacijos specialistus pritraukti gerokai didesniu, nei šalies vidurkis, ir nuolat augančiu atlyginimu (pastaraisiais metas IT sektoriuje atlyginimai augo 10-15 proc. per metus), papildomomis socialinėmis garantijomis, laisvesniu darbo graku, galimybe dirbti nuotoliniu būdu ir pan.

Kad nelengva rasti specialistų patvirtina ir UAB „Whatagraph“ vadovas Justas Malinauskas. Vienu perspektyviausių verslininkų Baltijos šalyje pripažintas kompanijos kūrėjas tikina, kad labiausiai trūksta žmonių, kurie gali dirbti ir nori dirbti. Verslininkas pastebi, kad pastaruoju metu labai daug žmonių baigia mokymus/studijas tiesiog tikėdamiesi greito ir didelio uždarbio.

Palankios prognozės, įsidarbinimo galimybės ir solidūs atlyginimai daugelį vilioja išmėginti jėgas šioje srityje. Ar kiekvienas gali tapti geru programuotoju ir kokias pagrindines klaidas daro pradedantieji, teiravomės šios srities specialistų. Apibendrinant ekspertų išvadas, galima sudaryti pagrindinių klaidų ir iššūkių penketuką.

1. Susikaupimo stoka ir per mažai laiko

Beveik visi kalbinti IT rinkos profesionalai pabrėžia, kad dažna pradedančiųjų klaida yra naivus požiūris ir viltis, kad norint tobulėti pakaks skirti 5-8 val. per dieną ir atlikti tik paskirtas užduotis. „Dėdami daugiau pastangų nei iš jūsų tikisi darbdavys ar dėstytojas gausite žymiai didesnę grąžą – kils jūsų kompetencija ir, be jokios abejonės, liksite pastebėtas bei turėsite ženklų pranašumą prieš kitus specialistus.

Didelis žinių bagažas bei techniniai įgūdžiai – tai ne viskas, ko reikia rinkai. Jei esate pasiryžęs nuolatos mokytis, dėti daug pastangų, bei sparčiai tobulėti – turite vieną svarbiausių programuotojo savybių“, – įsitikinęs „BIT“ Front End kurso dėstytojas Gytis Žaltauskas. Šio instituto studentas Mangirdas Kalibatas pabrėžia, kad pagrindinis darbas vyksta savarankiškai, tad manantiems, kad užtenka pasirodyti paskaitose, gali būti sunku sparčiai judėti į priekį.

2. Nepakankamas domėjimasis naujovėmis

Tiek į savo sritį visa galva pasinėrę studentai, tiek patyrę programuotojai ir darbdaviai akcentuoja, kad informacinės technologijos yra labai dinamiška sritis, tad siekiant tapti ir likti konkurencingu, privalu nuolat mokytis ir tobulėti. Pradedančiajam domėtis rinkos naujovėmis itin svarbu ir rekomenduojama skirti šiai veiklai daugiau laiko nei reikia įsigilinti į užduotį.

Svarbu ne tik bandyti ją atlikti, bet ir suprasti, kodėl ji reikalinga ir kaip ją galima įgyvendinti be klaidų bei numatant ateities poreikius (perdarant sistemą, ar keičiant konceptą, kad atlikta užduotis butų lengvai integruojama ir kitur). G. Žaltauskas pabrėžia, kad nuomonė, jog knygose apie programavimą informacija yra pasenusi, tėra mitas. Dėstytojas atkreipia dėmesį į tai, kad kasmet išleidžiama tūkstančiai knygų, kurios yra vienas greičiausių būdų pagilinti savo žinias bei per trumpą laikotarpį pasisavinti daug koncentruotos informacijos.

3. Komunikacijos įgūdžių trūkumas

Rinkos profesionalai pradedantiesiems primena, kad programavimas apima gerokai daugiau nei tik kodo rašymą. Privalu nepamiršti galutinio vartotojo. Siekiant efektyviai atlikti tarpinės grandies tarp programinės įrangos bei vartotojo ir komandos vaidmenį, būtini komunikaciniai įgūdžiai. Įmonės „Emotion“ vadovas Raimondas Nausėda įsitikinęs, kad geras programuotojas yra tas, kuris geba spręsti kliento problemas, labai geras programuotojas geba išspręsti didžiules problemas.

4. Galimybių neieškojimas / Iniciatyvos trūkumas

Natūralu, kad pradedantys programuotojai ar studentai negali pasigirti patirtimi ir išpuoselėtais įgūdžiais. Tai užtrunka ne vienus metus. Tačiau darbdavių atstovai pabrėžia, kad stengtis tą padaryti reikia kuo anksčiau: ieškoti ryšių su kompanijomis, kuriose norėtų įsidarbinti ateity, siūlytis atlikti praktiką, ieškoti mentoriaus, atlikti mokslo darbus ar tyrimus, susijusius su konkrečia kompanija. Iniciatyvumas ir besimokant sukaupta patirtis gali tapti svarbiu pranašumu ieškant darbo.

5. Mokymasis savarankiškai

Yra galybė būdų įgyti ir lavinti techninius įgūdžius: skaityti knygas, forumus, patarimus internete, studijuoti universitete, lankyti kursus, susirasti privatų mokytoją ir t.t. Tačiau specialistai pabrėžia, kad savarankiškas mokymasis, nors gali pasirodyti patogus, nes sąlyginai nieko nekainuoja ar kainuos mažiau, taip pat galima rinktis sau patogų laiką, tempą, mokytis namuose ir t.t., tačiau išties toks procesas trunka ilgiau ir turi savų pavojų.

Mokantis pačiam didesnė tikimybė, kad susiformuos klaidinga programavimo samprata ir įpročiai, kuriuos vėliau bus sunkiau pakeisti nei mokantis nuo nulio. Sparčiausias kelias karjeros pradžios link – kontaktas su specialistais.

Viena iš išeičių – susirasti mentorių, kuris jau susidūrė su daugeliu problemų ir gali patarti, padėti rasti sprendimą ir išvengti kai kurių nesklandumų, tačiau R. Nausėda pabrėžia, kad neturint puikių asmeninių ir profesinių savybių, mentorių surasti bus gan sunku ir paaiškina, kad investuoti profesionalai linkę į tuos, kurie rodo iniciatyvą ir yra derlinga dirva, iš kurios didelė tikimybė užauginti puikų specialistą.

Patogiausias ir greičiausias būdas įgyti žinių ir užmegzti pirmą kontaktą su potencialiais darbdaviais mokantis iš dėstytojų, kurie yra praktikai. Mokymų kompanija „BIT“ po vienu stogu subūrė patyrusių profesionalų komandą. Visi dėstytojai dirba IT srityje ir išmano rinkos bei įmonių poreikius. Akademija norintiems pradėti karjerą programavimo srityje siūlo intensyvius 2-3 mėnesių kursus Vilniuje, Kaune ir  Klaipėdoje. Čia dėstomos ne tik paklausiausios programavimo kalbos. Institutas plečia veiklą ir vieninteliai Lietuvoje pradeda dirbtinio intelekto kursą, taip pat tinklapių dizaino, 2D ir 3D animacijos bei visiems startuoliams ir e-verslams būtiną Growth Hacking kursus.

R. Nausėda pabrėžia, kad ne visiems lemta būti progamuotojais. Verslininkas prisipažįsta, kad pats nesėkmingai bandė programuoti, tačiau puikiai sekėsi parengti programavimo užduotis. „Naudodamas savo rinkodaros žinias ir programavimo pradmenis gebu būti tiltas tarp klientų ir programuotojų. Jeigu nesugebi programuoti, dar nereiškia, kad negali turėti puikios karjeros. Daug jaunų žmonių pasiduoda per daug anksti. Gal dėl to ir turime šiuo metu specialistų trūkumą“, – svarsto R. Nausėda.

Mitas, kad paklausūs visi programuotojai, palaipsniui sunyko ir studento Motiejaus Benečio mintyse. Tačiau tai ambicingą vaikiną tik motyvuoja kuo greičiau atrasti, kur jis gali būti geriausias. Techniniai įgūdžiai atsiranda laikui bėgant, o siekiant savo tikslo svarbų vaidmenį gali atlikti ir asmeninės savybės – veržlumas, atsakingumas bei noras tobulėti.

straipsnis atnaujintas: 2019.07.30

Pirmą žingsnį sėkmingos IT karjeros link ženkite jau dabar – atlikite IT testą ir susisiekite su mumis. Jei norite pasikonsultuoti ir aptarti Jūsų situaciją, kreipkitės el. paštu bit@bit.lt arba telefonu +370 652 32000