Programavimas yra viena iš tų sričių, kuri keičiasi labai sparčiai. Labai svarbu neatsilikti nuo šiandieninių procesų ir naujovių, kad išliktum paklausus darbo rinkoje.

Žmonės prieš pradedami mokytis programavimo susiduria su klausimais, į kuriuos kartais sunku pačiam rasti atsakymą. Tad trumpai aptarsime dažniausiai kylančius klausimus.

Kur mokytis ir kokią mokymo įstaigą pasirinkti?

Aukštosios mokyklos ar intensyvius programavimo / dizaino kursus siūlančios mokyklos…

• Kur studijuoti programavimą Lietuvoje

Aukštosiose mokyklose studentai įgyja pagrindines ir svarbiausias žinias apie programavimą ir IT sritį, praplečia savo pasaulėžiūrą. Tai iš ties naudinga kiekvienam žmogui. O renkantis aukštąjį mokslą vertėtų įsivertinti kelis aspektus.

Aukštojoje mokykloje studentai mokosi 3-4 metus. Šiose mokslo įstaigose studentas nėra orientuojamas į vieną sritį, dažnai tai yra plačios IT srities žinios. Aukštosios mokyklos negali taip greitai adaptuoti mokymo programų prie sparčiai besikeičiančių darbo rinkos tendencijų, tad pabaigus studijas studentams pritrūksta praktinių įgūdžių, kurie apimtų darbo rinkoje vyraujančias tendencijas.

Nepaisant to, universitete gautos žinios yra fundamentalios ir baigusiems universitetą studentams dažniausiai užtenka trumpų intensyvių kursų, kad greit „startuoti“ darbo rinkoje.

Intensyvius programavimo/ dizaino kursus organizuojančios įstaigos siūlo orientuotis į siauresnę sritį (programavimo kalbą) tam, kad studentas per trumpą laiką įgytų kuo daugiau žinių ir įgūdžių reikalingų dabartinei darbo rinkai. Dėstytojai yra praktikai ir patys turintys savo IT įmones ar dirbantys IT įmonėse, tad tuo pačiu ir žinantys šiuo metu aktualiausias tendencijas darbo rinkoje.

Per 2 ar 6 mėnesius pabaigus kursus, įgytos žinios dar yra aktualios ir naudingos darbinantis IT įmonėse. Vienas svarbesnių skirtumų nuo Aukštųjų mokslo įstaigų – studijuojantys gauna minimalų kiekį teorijos. Dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams tobulinti, o teorinių žinių suteikiama tik tiek, kiek reikia darbui įgyvendinti.

Baltijos technologijų institute organizuojami tiek tiek intensyvūs kursai, tiek ilgosios studijos, kurios savo turiniu yra kažkur per vidurį tarp aušktųjų mokyklų programų ir intensyvių kursų, tai yra suteikia ir praktinių žinių, ir programavimo, dizaino kvalifikacijas.

Ar svarbu aukštojo mokslo diplomas darbinantis IT įmonėje?

Šiomis dienomis situacija IT darbo rinkoje yra tokia įtempta, kad IT specialistus įmonės įdarbina be aukštojo mokslo diplomo. Pagrindinis kriterijus yra ne „popierius“, o motyvacija, įgūdžiai, loginis mąstymas, gebėjimas atlikti darbus.

Dažnas IT specialistas, prieš pasirinkdamas šią profesiją, anksčiau išbandė ir kitos srities studijas. IT įmonės pastebi, kad darbuotojai, turintys ir kitos srities aukštojo mokslo diplomą, yra vertinami gerai, nes IT įmonės ieško ne tik gerų įgūdžių ir motyvacijos IT srityje, bet ir komunikabilumo, plačios pasaulėžiūros. Taigi, aukštojo mokslo diplomas nėra – kriterijus, kuris trukdytų ieškoti darbo vietos IT įmonėse.

Kokią programavimo kalbą pasirinkti?

Visų pirma, prieš pasirenkant programavimo kalbą, reikėtų pažinti save ir savo pomėgius. Kai žinosite ką programavimo pagalba norite sukurti, bus daug lengviau pasirinkti ir įrankį (programavimo kalbą), kuri padės pasiekti ir kurti norimą rezultatą.

Ir neklausykite draugų – programuotojų patarimų. Jie remiasi savo patirtimi ir subjektyvia nuomone, kuri nebūtinai tinka Jums! Jei Jūsų draugas mėgsta aštrią Čili sriubą, nebūtinai Jūs ją mėgstate ir ji Jums tinka. Jei Jums patinka saldūs kvepalai, nebūtinai jie tinka Jūsų draugui  Turite pažinti save ir savo pomėgius, tuomet žinosite ir kurią programavimo kalbą pasirinkti.

Pradedančiajam nėra taip svarbu pirmoji programavimo kalba, nes ateityje teks mokintis dar bent vieną programavimo kalbą  IT sritis taip sparčiai keičiasi, kad išvengti mokymosi visą gyvenimą – Jums nepavyks! Norint būti paklausiu darbo rinkoje, būsite priverstas mokintis visą gyvenimą, tad neišvengiamai “čiupinėsite“ ir mokinsitės bent jau giminingą programavimo kalbą.

Neišsigąskite! Išmokus gerai vieną programavimo kalbą, išmokti antrą programavimo kalbą bus daug paprasčiau ir lengviau.

Kokios programavimo kalbos dažniausiai reikalingos IT įmonėse?

Taip – šis klausimas reitingo lentelėje užima garbingą pirmąją vietą! Tačiau, tenka Jus nuliūdinti, nes į šį klausimą Jums neatsakys nei vienas. Taip kaip ir su lietuviškuoju pavasariu. Visi žinome, kad gegužė – šiltas mėnuo, bet ima ir prisninga pavasario pabaigoje. Taip ir programavime. Taip – tendencijas galima įžvelgti, bet tai – tik tendencijos, kurios jau ryt gali kardinaliai pasikeisti.

Nuoširdžiai Jums patariame. Geriau rinkitės programavimo sritį, kuri Jums tinka kaip asmenybei. Jei mylėsite savo programavimo kalbą, bus daug lengviau jai skirti laiko ir neprarasti motyvacijos tobulėti (pažadame, kad bus sunku ir norėsite mesti programavimą ne vieną kartą!). Jei pasirinksite programavimo kalbą, kurią pataria draugai ar internetiniai straipsniai, o ne Jūsų pomėgiai ir norai – Jums bus sunku pajusti aistrą ir tobulėti, ko pasėkoje bus sunku tapti geru IT programuotoju.

Tad rinkitės, kad ir mažiau populiarią kalbą, bet tą kalbą, kurią mylėsite ir kuriai jausite aistrą 

Dar vienas mažas pastebėjimas! Studentai prieš rinkdamiesi programavimo kalbą, dažnai dairosi į esančius IT įmonių darbo skelbimus. Taip, tai gali būti vienas iš kriterijų. Tačiau studentai pamiršta, kad jie galės gyventi Lietuvoje, o dirbti bet kurioje IT įmonėje visame pasaulyje, kas dažna praktika tarp jau turinčių patirties programuotojų ar dizaino specialistų! Jei Jūsų kriterijus pasirenkant programavimo kalbą yra darbo skelbimai – dairykitės ne tik LT darbo skelbimų portaluose.

Sėkmės renkantis ir įsiklausant į SAVE!!! Eikite savo keliu, o ne tuo keliu, kurį Jums nubrėš draugai ar internetiniai straipsniai.

Pirmą žingsnį sėkmingos IT karjeros link ženkite jau dabar – atlikite IT testą ir susisiekite su mumis. Jei norite pasikonsultuoti ir aptarti Jūsų situaciją, kreipkitės el. paštu bit@bit.lt arba telefonu +370 652 32000

Kasmet daugiau nei 20 tūkstančius nedirbančių ar metusių darbą asmenų institucijos, atsakingos už jų įdarbinimą, siunčia į įvairias persikvalifikavimo įstaigas įgyti perspektyvią profesinę kvalifikaciją. Dar tūkstančiams iš jų skiriamos beveik beprocentės paskolos mokesčiui už mokslą susimokėti, o taip pat ne mažesnis skaičius norinčių keisti profesiją pasinaudoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Persikvalifikuoti galite ir nemokamai

Nesvarbu, ar ką tik baigėte studijas ir nerandate darbo, ar jau dešimtmetį dirbate nemėgstamą darbą ir savo noru ketinate palikti darbovietę, galite bandyti pakeisti savo profesiją ir gauti nemokamas persikvalifikavimo studijas.

Į darbuotojų perkvalifikavimą investuoja ir studijas apmoka už įdarbinimą Lietuvoje atsakingos institucijos, kurios paskirsto Lietuvos valstybės Užimtumo fondo arba Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ESF) lėšas.

Kodėl valstybė sumoka už jūsų persikvalifikavimą?

Pasak Baltijos technologijų instituto (dar žinomo „BIT“ vardu) direktoriaus pavaduotojos Linos Skrupskelienės, tokia praktika, kai valstybė sumoka už darbuotojo perkvalifikavimą, yra paplitusi visoje Europos Sąjungoje ir ji vis populiarėja.

Valstybei investuoti į bedarbio pašalpas yra mažiau vertinga, nei skirti šias lėšas kvalifikacijos suteikimui ar persikvalifikavimui.

„Į praktinius kvalifikacijos mokymus yra siunčiami ir universitetus ar kolegijas baigę, ir nedirbantys, profesijos dar neįgiję ar darbą metę asmenys. Kodėl valstybė sumoka už perkvalifikavimą? Viskas labai paprasta – kvalifikacijos suteikimo mokymus baigę asmenys įgyja perspektyvių įgūdžių, per tam tikrą laiką gauna didesnę algą ir galiausiai sumoka daugiau mokesčių valstybei.

Administravimo, apskaitos, aptarnavimo ar kitose srityse dirbę asmenys persikvalifikuoja į perspektyvias profesijas ir taip padeda augti vietinėms įmonėms, jos eksportuoja daugiau prekių ir paslaugų bei galiausiai – prisideda prie šalies ekonomikos augimo“, – pasakoja Lina Skrupskelienė.

Kvalifikaciją suteikiančios įstaigos – po padidinamuoju stiklu

Kvalifikacijos suteikimo ir persikvalifikavimo mokymų rinka plati, tačiau atsakomybės lygis – taip pat didelis.
Baltijos technologijų instituto direktoriaus pavaduotoja atkreipia dėmesį, kad tokios ugdymo įstaigos, kaip „BIT“ institutas kokybišku absolvento paruošimu darbo rinkai yra labiau suinteresuotos, nei universitetai.

„Kadangi institucijos į ugdymo įstaigas siunčia asmenis įgyti kvalifikaciją ir įgauti kompetencijas, reikalingas darbo rinkoje, šioms institucijoms ypatingai svarbus studentų įsidarbinimas po mokslų, todėl persikvalifikavimo įstaigos privalo dirbti itin kokybiškai, kad vis daugiau asmenų norėtų jose mokytis. Tuo tarpu universitetai ir kolegijos nesirūpina dėl įsidarbinimo rodiklių. Todėl galima daryti išvadą, kad persikvalifikavimo paslaugas teikiančios įstaigos suteikia itin aukštos kokybės mokymus, – teigia Lina.

Iš 1500 Baltijos technologijų institutą baigusių studentų per 6 mėnesius nuo mokslų baigimo įsidarbino 86 proc.

Lina Skrupskelienė džiaugiasi, kad  tų studentų, kurie lankė kiekvieną paskaitą, atliko visas užduotis, praktiką, įsidarbinimo rodiklis siekė net 96 proc.

Kompensuoja ne tik mokestį už mokslą, bet ir skiria stipendiją

Kai kurie fondai ne tik apmoka už kiekvieno į mokymus siunčiamo studento mokslus, bet ir skiria stipendiją mokymosi metu. Tokiu būdu tikimasi, kad asmuo pilnai susikoncentruos į mokslus ir kompetencijų bei kvalifikacijos įgijimą, o pabaigęs mokslus pasieks maksimalių rezultatų.
Baltijos technologijų instituto prezidentas doc. dr. Nerijus Pačėsa tokiose studentų skatinimo priemonėse įžvelgia daug privalumų.

„Ne visi gali susimokėti už studijas, todėl mokesčio kompensavimas skatina dėti didesnes pastangas, siekti geresnių rezultatų, kad mokslas būtų nemokamas. Stipendijų sistema, kuri pastebi talentus ir finansuoja jų mokslą, stipriai prisideda prie talentų ugdymo“, – įsitikinęs Nerijus Pačėsa.

Paskolos kartais net labiau apsimoka

Nepaisant to, kad kai kurie fondai visiškai apmoka mokestį už mokslą ir skiria stipendiją, ne mažesnė studentų dalis renkasi kitus finansavimo būdus, tokius kaip paskolos.

„Dažnas stojantysis pasiskaičiuoja, kad sumokėti keliasdešimt eurų per mėnesį ilgalaikės paskolos įmoką yra paprasčiau, nes šie pinigai pradeda atsipirkti jau po pirmųjų 5-8 mėnesių, o kai kuriais atvejais net ir greičiau. Be to ir kontrolės studentas tokiu būdu turi daug daugiau. Jis gali labiau orientuotis į norimus studijų rezultatus, turi daugiau laisvės studijų grafike, gali laisviau planuotis, kada ir kur eiti dirbti po studijų“, – pastebi Lina Skrupskelienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad paskolų pasiūlymas kiekvienam norinčiajam pradėti studijas IT srityje gali skirtis, todėl jį reikėtų suderinti su studijų koordinatoriais kiekviename mieste.

Kompensuoja net įmonių išlaidas

Valstybė, norėdama kelti įmonių konkurencingumą, kompensuoja net dalį pastarųjų patirtų išlaidų personalo apmokymui. Labai dažnas perkvalifikuojamas studentas būna apmokomas įmonių lėšomis, o šios dalį išlaidų susigrąžina per Ūkio ministerijos subsidijuojamas kvalifikacijos kėlimo programas.

Mokosi labai įvairūs asmenys

Į mokslus siunčiami labai įvairūs asmenys: nuo neseniai mokyklą baigusių moksleivių iki patyrusių teisininkų, apskaitininkų, dešimtmetį ir daugiau metų pardavimų, viešojo sektoriaus ar kitose srityse išdirbusių asmenų. Įdarbinimo pasiekimai rodo, kad aukšta mokslo kokybė ir itin gera institucijų kontrolė leidžia pasiekti gerus rezultatus, nežiūrint į tai, koks studentų amžius, patirtis ir prieš tai dirbto darbo specifika. Be to, instituas naudoja stojimo testus, kurie padeda įvertinti, ar asmenys gebės išmokti tam tikrą sritį pakankamai greitai.

„BIT“ instituto studentė Marta, baigusi PHP programavimo kursus, grįžo čia gilinti savo žinių ir dabar yra Full stack programuotoja.
„Turiu bakalauro diplomą uosto ir laivybos valdymo srityje. Po studijų dirbau pagal profesiją, bet greitai supratau, kad toks darbas man nelabai tinka. Programavimas yra labai lanksti profesija, kuri leidžia ir dirbti, ir tuo pačiu mokytis, o taip pat – dirbti iš bet kur, tereikia kompiuterio ir gero interneto ryšio“, – pasakoja Marta.

Julius, baigęs „BIT“ instituto valstybės finansuojamus programavimo kursus ne tik liko dirbti įmonėje, kurioje atliko praktiką, bet ir įkalbėjo jo pėdomis pasekti ir žmoną Anastasiją. Ji taip pat gavo valstybės finansavimą mokslams „BIT“ institute, puikiai pabaigė studijas ir šiuo metu atlieka profesinę praktiką įmonėje.

Svarbiausia – kokybė

„BIT“ institutas daugiausia investuoja į mokslų kokybę.
„Ne pastatai ar bendrabučiai atneša gerą studijų rezultatą, bet itin aukštos kompetencijos dėstytojai, kurie yra praktikai (programuotojai, dizaineriai), atėję į „BIT“ institutą iš žinomų šalies įmonių. Taip pat daug dėmesio skiriame metodinei mokymų kokybei ir praktikai, kuri susideda iš praktinių užduočių ir savęs išbandymo praktikuojantis žinomose įmonėse“, – pasakoja Baltijos technologijų instituto vadovas doc. dr. Nerijus Pačėsa.

Domina galimybė pakeisti kvalifikaciją?

Visiems, svarstantiems apie svarbius pokyčius karjeroje, „BIT“ institutas siūlo pirmiausia pagalvoti, kokią perspektyvią kvalifikaciją norėtumėte įgyti. Būtų naudinga atlikti bandomuosius bei stojamuosius testus, kuriuos galite pradėti bit.lt tinklalapyje. Išsirinkę norimą kryptį, turėtumėte pagalvoti apie finansavimo galimybes. Visą reikalingą informaciją apie šias galimybes galite rasti mūsų tinklalapyje.
Taip pat kviečiame užpildyti finansinių galimybių anketą. Susisiekę su jumis papasakosime apie jums tinkamiausius mokslų finansavimo būdus.

Augant darbuotojų kompetencijai, gerėja ir jų kuriamų paslaugų bei produktų kokybė. Ne veltui tokia logika besivadovaujantys valstybinis ir privatus verslo sektoriai konkuruoja dėl intelektinių žmogiškųjų išteklių, graibstydami IT specialistus. Todėl valstybės parama persikvalifikavimui bei kompetencijų kėlimui šiandien tampa gyvybiškai svarbi, o šiuolaikinėje rinkoje ypač vertinami darbuotojai, kurių universiteto ar kolegijos diplomus papildo profesinė kvalifikacija, įgyta profesinio mokymo įstaigoje.

Sąlygos – pačios palankiausios

Informacinių ir ryšių technologijų specialistų (IRT) poreikis nacionaliniu lygiu auga nuolatos. Rinkai šiuo metu ypač trūksta programinės įrangos kūrėjų, o pagal sudarytą valstybinį prioritetinių profesijų sąrašą, pirmauja „Java“, Testuotojo ir Full Stack (žiniatinklio programuotojo) modulinės profesinio mokymo programos.

Todėl šalies Vyriausybė sutelkė dėmesį į tris socialines grupes – moksleivius, bedarbius ir dirbančiuosius. Tikima, jog šie rinkos užpildymo šaltiniai galėtų tapti kvalifikuotų IT specialistų ateities baze.
Moksleiviams nuo 2020-ųjų atsirado galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą ir šalia turėti profesinį diplomą. Bedarbiams profesinis mokymas teikiamas regioniniu bei nacionaliniu lygiais jau minėtoms paklausiausioms profesijoms.

Panorę išmokti valstybinių prioritetinių profesijų žinių dirbantieji gali kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT) ir keisti profesiją bei darbą. Jiems finansuojamas persikvalifikavimas, o turintiems būsimą darbdavį – apmokamas numatytai darbo vietai reikalingas kvalifikacijos ar kompetencijos kėlimas.

Jei dirbantysis, kol mokėsi, buvo atleistas iš darbo, UŽT mokymosi laikotarpiu papildomai skiria stipendiją, kurią sudaro beveik pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Taip pat apmoka kelionę iki artimiausio profesinio mokymo vietos ir atgal, gyvenant kitur. UŽT skiria netik paramą mokymuisi bet gali padengti apgyvendinimo išlaidas, jei mokykla yra kitame mieste, nei dirbantysis gyvena. Kiekvienas atvejis individualus – pirmasis žingsnis – konsultacija su jums paskirtu specialistu.
Tačiau sąlygos persikvalifikavimui ir kompetencijų kėlimui Lietuvos verslams – ne pačios palankiausios. „Kompetencijų Vaučeris“ priemonė, skirta mažesnėms įmonėms mokyti darbuotojus, buvo sustabdyta.

Nepaisant to, nemaža verslo dalis žengia skaitmeninimo keliu ir dažnai ypač palankiai žiūri į norinčiuosius atlikti praktiką – tuos, kurie pasiryžę bei nori mokytis ir padėti bendrovėms vystyti IT infrastruktūrą.

2018-ųjų „Infobalt“ atliktas tyrimas prognozavo, jog įžengusio į 2020-uosius verslo poreikis IT specialistams augs 69 proc. Tačiau šia tema kalbinti ekspertai pastebi – šios prognozės šiandien nepasiteisino. IT sektoriaus poreikiai auga daug greičiau, o didėjantis dirbtinio intelekto pasitelkimas procesams vykdyti šluote šluoja visus laisvus specialistus rinkoje.

Pašnekovai tikina: programuotojai dabar yra viena saugiausių bei perspektyviausių darbo pozicijų ir pastarųjų pasiūla – milžiniška. Todėl pamaitinti badaujančią rinką galėtų persikvalifikavimas.
Ne veltui keisti profesiją ir žengti į IT sektorių tampa mada, norma ir netgi neišvengiamybe. Personalo valdymo įmonės „Emplonet“ IT Projektų vadovės Megės Ievos Baronienės teigimu, tuo stebėtis nereikėtų, nes šias tendencijas diktuoja pačios įmonės.

„IT sektorius 2019-aisiais išsiskyrė kvalifikuotų pozicijų darbo skelbimų gausa. Tačiau šiandien programuotojams jau nepakanka tik gerų techninių žinių.”

Darbo rinkoje vis labiau jaučiamas „minkštųjų“ kompetencijų poreikis.

Darbdaviai tikisi ne tik techninio išmanymo, bet ir puikių komunikacinių įgūdžių, gebėjimo veikti neapibrėžtoje aplinkoje, komandiškumo, lyderystės. Informacinės technologijos šiuo metu aktualios visuose verslo sektoriuose, todėl programuotojams tenka glaudžiai dirbti ir bendrauti su įvairių profesijų atstovais, tiesioginiais klientais.

Dabar IT specialistai turi tinkamai reprezentuoti savo įmonę, išgirsti esamą poreikį bei netechniniams darbuotojams išaiškinti galimus sprendimo būdus“, – apie kintančią rinką kalba M. I. Baronienė.

Poreikius atliepia amatas  

„Infobalt“ tyrimas taip pat atskleidė, kad reikėtų stengtis išnaudoti profesinio mokymo sektoriaus galimybes užtikrinant, kad profesinių mokyklų siūlomos IRT programos pritrauktų ir gerai pasirengusius bei motyvuotus moksleivius. Taip šioje dinamiškoje IT rinkoje svarbų vaidmenį vaidinanti ŠMM susitelkė į finansavimą pirminiam profesiniam mokymui, dėmesį skirdama moksleivių profesiniam orientavimui.

Toks būdas įgyti amato, anot ekspertų, dabar patiria renesansą. Perspektyvos ir galimybės mokytis atviros visiems norintiems, o ypač daug dėmesio skiriama moksleiviams. Šiandienos rinkoje itin vertinami darbuotojai, kartu su universiteto ar kolegijos diplomu turintys ir profesinę kvalifikaciją, įgytą profesinėje mokykloje.
Nepamiršta lieka ir kita grupė – bedarbiai bei dirbantieji. Jiems sudaromos sąlygos jau turimas žinias papildyti naujomis kompetencijomis: pastebima, jog IT sektorius vertina darbuotojus, kurie turėjo patirties kitose darbo srityse, nes rinkoje universalumas vadinamas didžiuliu pranašumu.
UŽT sudaro galimybę mokytis ir nuotoliniu būdu. Pristatomi „Coursera“ kursai kviečia įgyti naujų įgūdžių, pakeisti profesiją bei žengti į IT rinką.

Tačiau ekspertai šiuos mokslus vertina gana skeptiškai. Kursų medžiaga pateikiama anglų kalba,  informacija pateikiama asinchroniškai, be individualaus dėmesio besimokančiajam. Manoma, jog rasti motyvacijos, išlaikyti nuolatinį intensyvumą bei išvengti klaidų ateityje taip studijuojant – sudėtinga, todėl patariama nuotolinius kursus rinktis jau įgijus profesinę kvalifikaciją, kuomet tereikia atnaujinti žinias ar patobulinti įgūdžius.

Formalių IT profesinio mokymo programų teikėjai Lietuvoje

Egzaminai – kareivinių bokštelyje 

Rinkos poreikiams augant, persikvalifikavimas tampa vis svarbesnis ir aktualesnis. Nors UŽT jį finansuoja ir skatina, ekspertai pripažįsta – profesijos keitimą gali lydėti nemaži iššūkiai, su kuriais ypač dažnai susiduria dirbantieji.

Panorus persikvalifikuoti, jiems tenka derinti darbą su mokslais. Programavimo akademijų kursai neretai būna labai intensyvūs ir atidėti nors vieną programos temą kitai dienai galimybės nėra.

Persikvalifikavimas reikalauja nemažo užsispyrimo bei dar daugiau laiko: mokslams tenka skirti ir savaitgalius, ir kiekvieną laisvą minutę. Mokytis reikia po 8 ir daugiau valandų per dieną, dažnas mokykloje lieka iki vėlyvo vakaro.

Statistika rodo: krūvio neatlaiko apie 10 proc. studentų. Kiti šį studijų maratoną įveikia ir sėkmingai keičia kvalifikaciją bei darbą.
Tai savo pavyzdžiu gali paliudyti ir buvęs „Baltijos technologijų instituto“ (BIT) studentas Rimvydas Sirius, šiuo metu tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje. „Full-stack“ programavimo jis mokėsi dirbamas, o bandomuosius egzaminus netgi laikė kareivinių bokštelyje, atlikdamas tarnybą.

„Dažniausiai studijuoti tekdavo vakare, o dieną skirti nuolatiniam darbui. Mokiausi vakarinėje grupėje, kursus reikėjo derinti ir su pratybomis, ir su buitimi, grįžus iš BIT daryti namų darbus. Iššūkių patyriau nemažai, nes viskas truko pusę metų. Tačiau buvau tvirtai pasiryžęs, be to, už mokslus mokėjau pats. Ši aplinkybė ir noras pasiekti tikslą bei baigti kursus motyvavo labiausiai“, – prisimena R. Sirius.

Aukso amžius dar tik artėja  

Persikvalifikuoti, rinktis IT studijas ir gauti darbą IT rinkoje Lietuvoje kviečia programavimo akademijos. Tačiau renkantis vietą mokslui pravartu atsižvelgti ir į statistiką, rodančią, kiek laiko prireikia po studijų įsidarbinti.

Todėl, svarstant apie persikvalifikavimą, ekspertai pataria gerai apgalvoti visas profesijos keitimo aplinkybes. M. I. Baronienė taip pat siūlo visapusiškai šiam žingsniui pasiruošti, nes tik taip pavyks pasiekti norimo rezultato.

„Pavyzdžiui, studijuojant „Java“ programavimo kalbą „Back-end“, rekomenduojama sekti naujoves, treniruotis su vis pasirodančiomis versijomis, pažinti „Front-end“ pusę. Nesvarbu,  jog darbe naudojamas seniausias variantas ar dirbama vienpusiškai. Papildomos žinios tik padidins paklausą darbo rinkoje, o būnant geru specialistu karjera – garantuota.

“Svarbiausia yra žengti koja kojon su inovacijomis, nes informacinės technologijos labai sparčiai progresuoja. Darbuotojo gebėjimas greitai išmokti, staiga pamiršti ir netrukti persimokyti vėl tampa kiekvieno darbdavio siekiamybe“, – sako „Emplonet“ atstovė.

I. Baronienė priduria: stengtis tikrai verta, nes IT specialistų ateitis numatoma soti ir užtikrinta. Tai, anot rinkos ekspertės, tik patvirtina pastarasis pasaulinės pandemijos kontekstas: „Nors didelė dalis įmonių stabdė įdarbinimo procesus, IT sektoriuje ši tendencija buvo beveik nejuntama. Stabilios IT kompanijos ar IT paslaugas teikiančios bendrovės netgi pasinaudojo palankia situacija ir visus atsilaisvinusius talentus griebė nieko nelaukdamos“.

Nuotolinis darbas, internetinė prekyba, procesų automatizavimas – tik dalis sričių, kurios dėl pandemijos pradėjo sparčiai plėstis ir tapo itin svarbios. Todėl ankstesnės rinkos prognozės praranda savo aktualumą, o programavimo aukso amžius, prasidėjęs dar gerokai anksčiau, yra tik įkalnėje į viršūnę.

Sklindančios kalbos, kad IT sritis yra viena iš perspektyviausių darbo rinkoje – ne iš piršto laužtos. Apie tai liudija ir naujausias asociacijos INFOBALT kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje veikiančios informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 3 tūkst. IRT specialistų, o per artimiausius trejus metus reikės dar papildomai 8 tūkstančių.

Baltijos technologijų institutas jau keletą metų sėkmingai pildo IT rinką naujais specialistais. Anot instituto vadovų, persikvalifikuoti gali kiekvienas, turintis atkaklumo, noro ir motyvacijos bei galintis skirti laiko intensyvioms studijoms.

Stojančiųjų neužtenka

Siekiant patenktinti šiandieninius bei 3 metų perspektyvos IRT sektoriaus poreikius, rinkai reikės papildomų beveik 20 tūkstančių IT specialistų. Tokius duomenis atskleidžia minėtasis INFOBALT ir MOSTA atliktas Lietuvos IRT specialistų pasiūlos ir paklausos tyrimas.

Net 93 proc. iš tyrime dalyvavusių 60 Lietuvoje veikiančių IRT sektoriaus įmonių bei asociacijos narių patvirtino, kad per artimiausius trejus metus planuoja verslo plėtrą bei ketina įdarbinti beveik dvigubai daugiau specialistų nei jų skaičiuojama šiuo metu.

„Per ateinančius trejus metus labiausiai trūks programuotojų. Prognozuojama, kad jų poreikis išaugs iki 83 procentų lyginant su dabartiniu šios specialybės darbuotojų skaičiumi. Taip pat augs ir testuotojų, sąsajų kūrėjų, konsultantų, tinklų inžinierių, vartotojų sąsajų kūrėjų, IT grafikos dizainerių ir kitų IRT specialybių darbuotojų poreikis“, – pranešime cituojama INFOBALT švietimo ekspertė Monika Simaškaitė.

Akcentuojama, kad tokių specialistų poreikio kol kas nepatenkina ir daugiau IT studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų, tad nemenką vaidmenį sprendžiant specialistų stokos problemą gali suvaidinti persikvalifikavimo programos.

Per metus – šimtai naujų specialistų

Baltijos technologijų institutas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje moko įvairių programavimo, dizaino ir kitų skaitmeninių programų. Instituto direktorės pavaduotoja Lina Skrupskelienė teigia, kad persikvalifikuoti ir tapti sėkmingu IT srities specialistu gali bet kuris žmogus, turintis noro ir motyvacijos.

„Taip pat labai svarbu – loginis mąstymas, nes jo reikia ir dizaino srityje. Tačiau loginį mąstymą turi visi – tik vieni daugiau, kiti – mažiau. Pastarieji tikrai gali puikiai save realizuoti dizaino srityje – grafinio ar tinklalapių bei aplikacijų“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, nemažai žmonių nuo minčių apie galimybę pradėti karjerą IT srityje iškart atbaido tai, kad jie mokykloje neitin „sutardavo“ su matematika. Tačiau tai, pasirodo, visai ne kliūtis. „Turime labai gerų specialistų, kuriems mokytis matematikos buvo sunku.

Taip, yra programavimo kalbų, kur be aukštosios matematikos žinių neišsiversi, tačiau ir be jų gali būti puikus vadinamojo išorinio (front end) programavimo specialistas“, – sakė BIT atstovė.

Anot jos, rinkoje ryškėja tendencija, kai darbdaviai pageidauja, jog dizaineriai turėtų ir išorinio programavimo pagrindus arba atvirkščiai – programuotojai išmanytų ir dizainą.

L. Skrupskelienės teigimu, išskirti, kurios IT srities specialistai dabar yra populiariausi, yra sudėtinga, nes trūksta visų. „Nuolat bendraujame su IT sričių įmonėmis, kuriose mūsų studentai atlieka praktiką. Tad programos dėliojamos pagal tai, ko tikrai reikia rinkai“, – sakė direktorės pavaduotoja.

Anot jos, kursai trunka nuo 2 iki 6 mėnesių ir jiems reikia skirti daug laiko. „Mokomasi intensyviai su dėstytojais, kurie turi mažiausiai 5 metų patirtį, patys dirba IT įmonėse arba yra jų savininkai ir žino naujausias tendencijas. Tačiau studentas, norintis pasiekti gerų rezultatų, kasdien užduočių sprendimui namuose turėtų skirti papildomai po 4-6 valandas. Prieš pradedant mokytis būtinai rekomenduojame įsivertinti tai, ar bus galimybė skirti tiek laiko, ar užteks atkaklumo“, – sakė pašnekovė.

Pasak L. Skrupskelienės, šiemet institute studijuoja per 500 studentų. Tarp jau baigusiųjų studijas netrūksta puikių sėkmės istorijų. „Pavyzdžiui, vienas vaikinas po du mėnesius trukusių front end programavimo kursų atidarė savo IT įmonę ir sėkmingai darbuojasi. Kitas buvęs studentas gavo darbą nuotoliniu būdu D. Britanijoje“, – tik keletą iš daugelio pavyzdžių vardijo L. Skrupskelienė.

Apie praktikantus – geri atsiliepimai

“Persikvalifikavimas yra puikus dalykas, netgi privalomas dalykas norint užtikrinti darbo vietas ateityje. Ateina žmonės, kurie nori persikvalifikuoti ir konkrečių žinių gauti. Tai tiesiog žavi, nes mes turėjome ne vieną ir ne du, ir ne tris studentus ir visi jie buvo labai motyvuoti ir puikūs žmonės”, – sakė UAB STEKAS atstovė Rita Vipartienė.

“Iš “Baltijos technologijų instituto” mes šiuo metu turime tris jaunesniuosius programuotojus analitikus. Jie visi yra praėję mūsų IT talentų labaratoriją, apsimokę ir jau pusmetį darbuojasi pas mus kaip jaunesnieji specialistai. Studentus vertinu labai teigiamai, nes šie trys žmonės parodė, kad, ką tu esi bebaigęs, ką tu esi besimokęs prieš tai, jeigu yra noro, jeigu yra ryžtas ir galva teisingai veikia, tai tu gali dirbti IT, net ir baigęs kažką prieš tai, apsimokęs, persikvalifikavęs. Svarbiausia – tas noras ir tavo užsispyrimas.” – teigė “Lietuvos draudimo” Baltijos šalių IT vadovė Dalia Švirmickienė.

Darbo rinkos ateitis tiek darbuotojams, tiek darbdaviams gali tapti iššūkiu, bet kartu atverti ir naujų galimybių. Gerai pasiruošus arba nauja linkme pakreipus savo karjerą, galima pasinaudoti darbo rinkos pokyčiais ir atsidurti jų priešakyje“, – teigia Baltijos technologijų instituto vadovas Algirdas Sabaliauskas.

Darbo rinkoje prognozuojami pokyčiai

Darbo specifika keičiasi kasdien, todėl aukštosios mokyklos dažnai nespėja reaguoti ir ruošti rinkos poreikius atitinkančių specialistų. Taigi vis daugiau žmonių atranda poreikį mokytis jau dirbant, nuolat tobulinti savo sugebėjimus arba netgi radikaliai keisti kryptį atsižvelgiant į darbo rinkos tendencijas.

„Vis daugiau žmonių renkasi koncentruotus kursus reaguodami į naujai kylančius įgūdžių ir kompetencijų reikalavimus rinkoje. Pavyzdžiui, skaitmeninių profesijų atstovų poreikis daugelyje sričių kasmet auga“, – teigia IT mokslų daktaras doc. dr. Gediminas Gricius, Baltijos technologijų instituto Žiniatinklio (Web) programavimo mokymo programos vadovas.
„World Economic Forum“ praneša, kad demografiniai pokyčiai ir technologinė pažanga darbo rinką nuolatos koreguoja ir daugelis šiuo metu egzistuojančių darbo vietų tiesiog nyksta arba persikelia į nuotolį.

Globalios ir paklausios profesijos – kurios?

Vis dėlto yra tam tikros profesijos, kurių poreikis ne mažės, o tik augs. Kelios jų – tai programavimo ir skaitmeninio dizaino. Šios karjeros savo paklausa dėkingos dar ir tuo, kad yra globalios.
„Kaip muzikanto specialybė nėra pririšta prie regiono, taip ir programuotojų – norint programuoti dažnai net nebūtina mokėti žmonių kalbos. Gauni įrankį (t.y. instrumentą), įgyji kvalifikaciją, išmoksti gerai pateikti save ir gali būti sėkmingas bet kur pasaulyje“, – pasakoja informacinių technologijų specialistas Baltijos technologijų instituto Java programavimo mokymo programos vadovas Valdas Žiemys.

Darbo krypties keitimas taps įprasta tendencija

Akivaizdu, kad nuolatinė dinamika jau dabar tampa pagrindine darbo rinką veikiančia jėga, todėl gebėjimas greitai adaptuotis ir atrasti naujus sugebėjimus tampa būtinybe.

V. Žiemys pabrėžia, kad dauguma studentų yra atėję iš visiškai kitų sričių (pavyzdžiui, inžinerijos, vadybos ir pan.), kurie nėra patenkinti universitete įgyta specialybe ir nori kardinaliai keisti savo profilį.

Įdomu yra dar ir tai, kad naujos kartos darbuotojams pokyčiai, nauji įgūdžiai ir įvairiausi koncentroti kursai nebekelia įtampos ar baimės. Tai tampa natūraliu procesu ir savaime suprantama darbo dalimi.

Koncentruoti kursai – naujai karjerai

Tam tikrų specifinių įgūdžių ir žinių šiandien vis daugiau gali suteikti koncentruoti kursai. BIT – tai įvairių skaitmeninių profesijų mokinantis institutas, veikiantis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

„Skirtingai nei aukštosiose mokyklose, kur yra dėstoma po 7-10 dalykų per semestrą, čia yra mokoma vieno dalyko, tačiau kasdien kelis mėnesius iš eilės. Taigi natūralu, kad tokiu būdu kvalifikacijai įgyti neprireikia 4 metų“, – teigia V. Žiemys.

Skaitmeninių profesijų specialistai jau dabar yra tarp paklausiausių daugelyje pasaulio šalių, todėl Baltijos technologijų institutas pirmiausia koncentruojasi ties kursais, kurių metu yra mokoma programavimo.
Šiame institute per 2 mėnesius galima išmokti vienos iš programavimo kalbų arba per 6 mėnesius tapti full stack programuotoju. Pavyzdžiui, sparčiai pasaulyje populiarėjančios bei universaliai pritaikomos programavimo kalba Python, ne vieną dešimtį metų gyvuojančios Erlang, taip pat Ruby on Rails, Swift, PHP. Ir žinoma negalime pamiršti vis paklausesne tampančios Java programavimo kalbos.
„Mūsų institute naujiems rinkos poreikiams taip pat ruošiame dizaino, rinkodaros, testavimo specialistus, mokome dirbtinio duomenų analitikos, intelekto principų ir paklausiausios programavimo srities pasaulyje – Front End –, kuriai įvaldyti netgi nėra būtinas pradinis pasiruošimas“, – pasakoja Algirdas Sabaliauskas.

Beje, BIT institute išskirtinis dėmesys yra skiriamas praktiniams užsiėmimams, o praėję mokymus instituto studentai įgytas žinias tobulina dirbdami savarankiškai su praktikos projektu, o geriausiems ir labiausiai motyvuotiems suteikiame galimybę atlikti praktiką realioje IT įmonėje.

„Siekiantiems užsibrėžto tikslo kursai gali tapti tramplinu į naują gyvenimą. Teorija kartu su praktika – būtent tai buvo mano pradinis tikslas siekiant svajonių įgyvendinimo“, – teigia Python programavimo kursų studentas Egidijus.

Lankstumas darbe – vis didesnė vertybė

Lankstumo ir gebėjimo greitai keistis bei prisitaikyti prie naujų aplinkybių iš naujų darbuotojų jau dabar reikalauja ir pati rinka, o ateityje ši tendencija tik ryškės. Taigi koncentruoti kursai yra vienas iš būdų išlikti paklausiam ir lengvai keisti savo karjeros kryptį.
Straipnis atnaujintas 2020-07-02 

Karantinas dar labiau pagreitino ir taip sparčiai vykstančius skaitmenizacijos procesus, mat sulėtėjus veiksmui realiame pasaulyje, pasaulis tiesiog kūlvirsčiais metėsi į elektroninę erdvę. Iš to neabejotinai išlošia tie, kurie ten jaučiasi geriausiai – tai programuotojai ir kiti IT specialistai, kurių profesijos jau ir taip ne vienerius metus vadinamos „auksinėmis“.

Pasak buvusio ISM rektoriaus Nerijaus Pačėsos, akivaizdu, kad pasaulis skaitmenizuojasi ir dar akivaizdžiau, kad šie procesai nežada sustoti. Tai patvirtina ir ši krizinė situacija, kai skaitmeniniai sprendimai tampa dar aktualesni, o IT darbo vietos – vienos vertingiausių. „Esame globalioje skaitmenizavimosi bangoje ir tik nuo mūsų priklausys, kiek mes tos pasaulinės rinkos užimsime. Tai priklauso ir nuo IT įmonių, bet ne mažiau – ir nuo IT talentų rengimo“, – įsitikinęs N.Pačėsa.

Mokytis sunku, tačiau įmanoma: svarbiausia motyvacija – populiarios Lietuvoje programavimo akademijos jau penkti metai aktyviai kviečia persikvalifikuoti, rinktis IT studijas ir gauti darbą IT rinkoje. Kokie reikalavimai yra norintiems mokytis programavimo? Ar mokslas įkandamas ir staiga į šią kryptį sugalvojusiam pasukti humanitarui?

Pasak N.Pačėsos, pasaulis šiandien jau tiki, kad plati IT sritis skirta kiekvienam. Tačiau aišku ir kita, kad tam tikri matematinio mąstymo gebėjimai mokymąsi akseleruoja. „Baltijos technologijų instituto“ (BIT) statistika rodo, kad nėra didelės atskirties tarp socialinių, humanitarinių ar tiksliųjų mokslų kandidatų, tačiau egzistuoja atskirtis tarp vidurinėje mokykloje stipriau ir silpniau paruoštų asmenų. „Todėl BIT mokykloje yra įdiegtas stojamasis testas, kuriuo matuojamas ir nuspėjamas kandidatų mokymosi greitis.

Kadangi mūsų programos gana trumpos, tiems, kas negauna minimalaus balo, rekomenduojame kreiptis į kolegijas ir universitetus, kur mokymosi tempas kiek lėtesnis“, – sako ekspertas. BIT direktorius Algirdas Sabaliauskas pritaria: institute mokytis yra gan sunku, praleidus dieną ar dvi – galima ir nebepasivyti. Todėl labai svarbu tinkama atranka ir studento motyvacija, o pastarajam ši investicija atsiperka po studijų.

„Mūsų studentai pagrinde yra 25-35m. amžiaus, nors išimčių yra. Dažniausiai tai asmenys, turintys nemažai profesinės patirties, gerus darbinius įgūdžius, todėl motyvuoti jų sunkiai dirbti nebereikia. Mokytis reikia po 8 ir daugiau valandų per dieną, dažnas mokykloje lieka ir iki 9 vakaro. Deja, krūvio neatlaiko apie 10 proc. studentų. Šį procentą laikome sveiku ir stengiamės nuolat stiprinti atranką, kad atsirinktume maksimaliai motyvuotus asmenis“, – sako A.Sabaliauskas.

Tikslas neturi būti atlyginimas

A.Sabaliausko teigimu, į programavimo mokyklą atėję studentai tikisi įgauti stiprius pagrindus ir patekti į darbo rinką, tačiau dalis studentų ateina tiesiog išmokti patys kurtis savo IT projektus. Tiems studentams, kurie atėję pirmiausia teiraujasi atlyginimo, N.Pačėsa dažnai atsako, kad jie tikriausiai atėjo ne ten. „Svarbiausias IT pranašumas yra ne atlyginimai, o tobulėjimas, tarptautiniai ir inovatyvūs projektai, galimybė būti nepriklausomam nuo vidinės rinkos procesų. Atlyginimo mes nesekame ir tikime, kad vos persikvalifikavus jis mažiau aktualus nei pats patekimo į darbo rinką faktas“, – tvirtina pašnekovas.

Anot jo, baigus BIT galima tikėtis jaunesniojo programuotojo, testuotojo, dizainerio, asistento darbo. Nedidelė dalis renkasi palaikymo, technologinio aptarnavimo darbus su tikslu pereiti į programuotojo poziciją.

A.Sabaliauskas tiems, kas domisi, kokiose įmonėse dirba baigę studentai, pataria tai gyvai stebėti platformoje LinkedIn, pasirinkus mokyklą ir spustelėjus ant kategorijos „Alumni“. Tokiu būdu renkantis mokyklą galima stebėti visus jų Alumni (abiturientus): kur jie dirba, kokius darbus atlieka ir susidaryti objektyvesnį vaizdą.

Vidutiniškai dviems iš trijų pasiseka

Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, išanalizavus 3 pagrindinių ir labiausiai besireklamuojančių akademijų rezultatus, įsidarbinti per 6 mėnesius pasiseka vidutiniškai dviems iš trijų programavimo mokyklas baigusių studentų.

UŽT atsiųstoje suvestinėje matyti, kad įdarbinimo procentas 2017 – 2019 mokyklose gan panašus (UŽT statistiką skaičiuoja 6 mėn. po mokyklos baigimo).

„Girdime daug teigiamų atsiliepimų iš darbdavių. Esame laimingi, kad jie įsitraukia į procesą, teikia pastabas programoms ir kelia aukštus reikalavimus. Taip tobulėjame visi“, – rezultatais džiaugėsi N.Pačėsa.

Anot jo, profesinis mokslas išgyvena pakilimą visame pasaulyje ir yra itin patrauklus dėl darbo rinkos įgūdžių, reikalingų pradėti dirbti, suteikimo.

„Profesinis mokslas yra išskirtinis keletu aspektų: čia pagal profesinio mokslo apibrėžimą turi dirbti mokytojai meistrai, ugdymo procese dalyvauja pačios įmonės, taigi mokytojų žinios yra praktiškesnės nei universitete. Taip pat praktinis ir apverstasis metodai yra kiek labiau atitinkantys šiuolaikinės pedagogikos konceptus“, – mano ekpertas.

A.Sabaliauskas tuo tarpu pastebi, kad programavimo mokyklos kasmet tobulina ir ilgina savo programas bei siekia kuo geriau paruošti čia atėjusius studentus. Dėl šios priežasties nebefinansuojamos trumposios neformaliosios programos, sunkėja egzaminai, vakarinius kursus keičia visos dienos pusės metų kursai. Taip pat stengiamasi pagerinti atrankas, kad į mokyklas patektų stipresni ir motyvuotesni žmonės.

Skirtumas tarp universiteto absolventų ir IT akademijų mažėja

Vienos didžiausių IT įmonių „Visma Lietuva“ padalinio vadovo Aurimo Cholomskio teigimu, mūsų šalies programuotojai tarptautinėje rinkoje vertinami kaip produktyvūs, pragmatiški, gebantys kurti programinę įrangą laikantis aukščiausių kokybės standartų. Aukštą lietuvių kompetenciją ir reputaciją įrodo ir užsienio kapitalo IT centrai, steigiami būtent Lietuvoje.

Pasak pašnekovo, viskas priklauso nuo žmogaus, kiek motyvacijos, noro ir pastangų jis nori investuoti į kompetencijos kėlimą. A.Cholomskis sako turintis pavyzdžių, kai programavimo akademijas baigę studentai kompetencija nenusileidžia universitetų absolventams.

„Nemaža dalis akademijų studentų – nuolatinius darbus turintys, tačiau į IT sritį norintys persikvalifikuoti žmonės, todėl ieško greičiausio ir patogiausio būdo įgyti reikiamą kompetenciją. Akademijos fokusuojasi į konkrečią programavimo kalbą ar technologiją, be abejo, tai neatstos universitetuose per 4-6 metus įgyjamų fundamentalių žinių apie programinės įrangos kūrimą“ , – teigia padalinio vadovas.

Jis pastebi, kad tik ką baigę mokslus studentai (arba dar studijuodami aukštesniuose kursuose) dažniausiai karjerą pradeda nuo praktikanto ar jaunojo IT specialisto pozicijų. Tiek darbas, tiek atlyginimas yra tiesiogiai susijęs su turima kompetencija – viskas priklauso nuo turimų žinių ir sugebėjimo jas pritaikyti praktikoje, todėl kiekvienas būsimas darbuotojas vertinamas individualiai.

Tačiau A.Cholomskis neabejoja, kad IT specialistų poreikis tikrai augs, tai ypač tapo akivaizdu pandemijos metu, kai verslai, siekdami išgyventi, buvo priversti skaitmenizuotis.

„Debesų kompiuterija paremti produktai ir toliau sparčiai vystysis – jau dabar matome didelį poreikį ne tik programuotojų, turinčių patirties kuriant debesų kompiuterija paremtas sistemas, bet ir saugos specialistų, debesijos infrastruktūrų inžinierių. Ne ką mažiau paklausūs dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų (big data) specialistai“, – įsitikinęs „Visma Lietuva“ padalinio vadovas.

Jus domina IT sritis, tačiau netraukia programavimas? Gal net bandėte mokytis programuoti ir įsitikinote, kad tai – ne jums? Tam, kad programuotojų sukurtos naujos programos veiktų sklandžiai ir teisingai, būtina jas ne kartą išbandyti ir patikrinti iki smulkmenų, tad šiandieninėje IT rinkoje geras programinės įrangos testuotojas yra tiek pat paklausus, kiek ir programuotojas.

Jei esate itin kruopštus, pastabus detalėms ir atsakingas žmogus, kuriam ne prie širdies programavimas, pasidomėkite testuotojo karjera. Ši sritis puikiai tinka tiek profesinį kelią dar tik besirenkantiems abiturientams ar studentams, tiek žmonėms, nusprendusiems keisti specialybę į perspektyvesnę ir sau tinkamesnę.

“Rankino testavimo vis dar reikia, ir visada reikės, bet ilgainiui automatinio vis daugėja ir tai keičia rankinį darbą. Esminis skirtumas tarp programuotojo ir testuotojo yra tai, jog testuotojo programavimo užduotys yra lengvesnės, užtenka mažesnio žinių bagažo norint pradėti ir įsivažiuoti. Ilgainiui žmogus savaime išmoksta daugiau jau darbo vietoje. Vyrensiesiems testuotojams darbo baras plečiasi eksponetiškai. Iš programinės pusės, didelės sudėtingos struktūros, kurios apjungia versijavimo valdymą, testuoja atnaujintą kodą po ikėlimo, ir jei gerai – praleidžia. Ir dar daug visko.” – testuotojo darbo specifika dalinasi BIT praktikos dėstytojas Naglis Mockevičius.

Itin sėkmingai į testuotojus persikvalifikuoti geba asmenys, kuriems nesvetimos itin daug atidumo ir pastabumo detalėms reikalaujančios užduotys – administraciniai, teisiniai darbai, taip pat puikiai persiorientuoja ir finansų sektoriaus specialistai – apskaitininkai, buhalteriai ir pan.

Programinės įrangos testavimo profesija – puiki galimybė suderinti ir pritaikyti gausų asmeninių savybių ir žinių spektrą. Tai labai plati sritis: galima rinktis verslo ar techninę kryptį, pasukti konkrečios specializacijos arba universalaus specialisto keliu. Kiekvienas testuotojas atlieka tam tikro filtro tarp programuotojo ir kliento vaidmenį, tad nuo to, kaip gerai šis specialistas atliks savo darbą, priklauso bene pusė bet kurio projekto sėkmės.

Testuotojų poreikis tik didėja

Darbo rinka šiandien itin dinamiška, tad renkantis profesiją svarbu įvertinti jos perspektyvumą. Statistikos duomenimis, IT įmonės į testavimą ir kokybės kontrolę investuoja daugiau nei 26 proc. biudžeto. Tai leidžia teigti, kad 15-20 proc. visų IT rinkos darbo vietų sudaro testuotojai. Testavimas atliekamas siekiant nustatyti kuriamos programinės įrangos veikimo teisingumą, pilnumą, saugumą bei kokybę. Kuo labiau auga IT rinka, tuo labiau auga ir testuotojų poreikis.

„Be testuotojų neišsiverčia nė vienas naujai kuriamas ar vystomas projektas. Kasdien augantys kuriamo kodo kokybės reikalavimai augina ir žmonių, kurie tą kokybę užtikrintų, poreikį. Mūsų įmonėje testavimas, kaip atskira veiklos kryptis, atsirado prieš daugiau nei 6 metus. Per šį laikotarpį komandos žmonių skaičius išaugo nuo kelių iki keliolikos. Įmonės verslo plėtros planai ir nauji prasidedantys projektai leidžia daryti prielaidą, jog jau artimiausiu metu dabartinis turimų testuotojų skaičius gali išaugti dvigubai“, – prognozuoja kokybiškus IT sprendimus pasaulinėms telekomunikacijų, finansų ir logistikos rinkoms kuriančios komandos „Baltic Amadeus“ personalo ir marketingo vadovas Darius Dužinskas.

Vertinamos asmeninės savybės

Specialistas pastebi, kad testavimas yra labai įvairialypė veikla, kurioje dera iš pažiūros skirtingi dalykai – techninis mąstymas, komunikaciniai ir bendradarbiavimo įgūdžiai, kruopštumas, pastabumas detalėms, gebėjimas valdyti krizines situacijas. „Visas šias išvardintas savybes ir turi turėti testuotojai, norintys dirbti pas mus. Žinios ir patirtis, be abejo svarbu, tačiau tai įgyjama, todėl paieškų metu dėmesį labiau kreipiame į reikalingas asmenines savybes ir vertybinį žmogaus pagrindą. Rasti, turėti ir išlaikyti geriausius testavimo specialistus yra vienas svarbiausių mūsų uždavinių“, – akcentuoja D.Dužinskas.

Platesnės finansavimo galimybės

Jei norite pakeisti kryptį ir pradėti naują karjerą IT srityje, nedelskite ir registruokitės į kursus. Motyvuotiems ir rimtai dirbti pasiryžusiems žmonėms, galime pasiūlyti praktiką IT įmonėje.
Taip pat turite puikią galimybę gauti finansavimą persikvalifikavimui ar naujos kvalifikacjios įgijimui. Lietuvos užimtumo tarnybos finansavimas dabar gali būti suteikiamas ne tik ten užsiregistravusiems darbo ieškantiems žmonėms, bet ir šiuo metu dirbantiems asmenims, norintiems persikvalifikuoti ar pakelti savo kvalifikaciją.
Pirmą žingsnį sėkmingos IT karjeros link ženkite jau dabar – atlikite IT testą ir susisiekite su mumis. Jei norite pasikonsultuoti ir aptarti Jūsų situaciją, kreipkitės  telefonu +370 652 32000

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai abiturientų susiduria su dilema – kokią specialybę pasirinkti, kad darbas būtų ir įdomus, ir pelningas, o karjeros galimybės laikui bėgant tik augtų. Ne vienerius metus perspektyviausių profesijų sąraše išlieka IT sritis.

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius Lietuvoje per pastaruosius trejus metus augo 10 kartų sparčiau nei bendras samdomų darbuotojų skaičius, bet specialistų trūkumas ir toliau išlieka vienu opiausių iššūkių.

Prognozuojama, kad per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13,3 tūkst. įvairių IRT specialistų. Pasak asociacijos „INFOBALT“ švietimo ekspertės Monikos Simaškaitės, labiausiai trūks programuotojų. Įmonės planuoja, kad jų poreikis išaugs 69 proc. Vieni paklausiausių – JAVA srities specialistai. Šia programavimo kalba paremtos ir daugelis didžiųjų kompanijų – „Google“, „Amazon“, „Neflix“ ir kitos.

Padeda išmokti kitas programavimo kalbas

Nors apie programuotojo darbą galvojantiems jaunuoliams ar specialybe nepatenkintiems ir veiklos sritį norintiems keisti žmonėms dažnai atrodo paprasčiau pradėti nuo paprastesnių programavimo kalbų, kurios leidžia greitai įsisavinti žinias ir imti „kepti“ puslapius, šios srities senbuviai tikina, kad JAVA kalba, nors ir reikalauja daugiau laiko bei įdirbio, suteikia gerokai platesnes galimybes dirbti prie sudėtingesnių, įdomesnių, geriau apmokamų projektų. Be to, perpratus JAVA, labai paprasta perprasti ir kitas, jos pagrindu sukurtas programavimo kalbas.

„Darbdaviai išreiškia JAVA programuotojų poreikį, tačiau šia kalba labiau domėtis linkę jau su programavimu šiek tiek susipažinę žmonės“, – pastebi BIT instituto vadovė Reda Pazdrazdytė.

Pasak IT sistemų kūrėjų komandos „Insoft“ programinės įrangos architekto Pavelo Jakovlevo, jei vertintume vien sintaksę, JAVA nėra sudėtinga, tačiau tai – ne skriptų rašymo, o griežtai tipizuota kalba, tad norint pradėti programuoti reikia turėti šiek tiek daugiau pirminių žinių.

„Didžiausias JAVA privalumas – ekosistema. Įrankiai, papildomos bibliotekos, karkasai – visa tai, kas padeda ir įgalina naudojant JAVA kurti įvairius produktus ir/ar spręsti netrivialias problemas – šią kalbą paverčia viena iš populiariausių pasaulyje,“ – akcentuoja P. Jakovlevas.

Daugiau nei 20 metų programavimo patirtį sukaupęs JAVA programavimo kalbos dėstytojas Valdas Žiemys atkreipia dėmesį, kad JAVA parašytas programas, neperkompiliavus iš naujo, galima vykdyti bet kokiame kompiuteryje, kuris palaiko JAVA programas. Be to, kadangi tai sena programavimo kalba, galima rasti tonas dokumentacijos, mokymosi medžiagos bei puikių nemokamų bei mokamų įrankių darbui su JAVA, taip pat labai lengva po to išmokti C#, JavaScript kalbas, kurios kurtos pagal JAVA.

Platus mokymų ir studijų pasirinkimas

Nors kiekvienas programuotojas išmano nuo kelių iki keliolikos programavimo kalbų ir tik dalis naudoja JAVA problemų sprendimui didžiąją laiko dalį, V. Žiemys pabrėžia, kad JAVA specialistų nuolat reikia visame pasaulyje, o jų darbas – gerai apmokamas.

P. Jakovlevo nuomone, gerų programuotojų bei jaunų, gabių ir motyvuotų žmonių paklausa išlieka didelė dėl į Lietuvos rinką ateinančio ir čia besiplečiančio užsienio verslo bei talentų migravimo. Pasak M. Simaškaitės, įmonės šiandien pasiruošusios apmokyt darbuotojus, tačiau ieško specialistų, kurie turėtų stiprius pagrindus, bent bazines žinias ir nors truputį patirties.

Norintiems išmokti JAVA programavimo kalbos, švietimo ekspertė siūlo gerai panagrinėti rinką, pasiklausinėti žmonių, kurie baigė tam tikrus kursus, atsiliepimų, o pradėjus mokytis, skirti daug laiko papildomam įgūdžių lavinimui, asmeniškai praktikuotis. „Rinkoje gerai vertinami „BIT“, „Code Academy“, „Vilnius coding school“ rengiami kursai. Šias akademijas bendrai baigia daugiau žmonių nei IT srities aukštųjų mokyklų studijas“, – atskleidžia M. Simaškaitė.

Programinės įrangos architektas P. Jakovlevas mano, kad universitetinės studijos – ne blogiausia programuotojo karjeros pradžia, tačiau galimas ir savarankiško mokymosi kelias. Mokantis programuotojo amato pačiam – labai svarbi motyvacija, sugebėjimas mąstyti algoritmiškai bei analitiškai (dėl šios priežasties universitetuose šalia programavimo yra mokoma papildomų tiksliųjų dalykų – aukštosios matematikos ar fizikos) bei bent minimalūs kompiuterių mokslo pagrindai (pagrindinės duomenų struktūros, algoritmai).

Galimybė dirbti visame pasaulyje

„Programavime svarbiausia yra sugebėjimas kokybiškai programuoti, išsiugdžius šį sugebėjimą galima tą daryti bet kokia kita kalba ir sprendžiant bet kokias problemas. Motyvuotas žmogus sugebės ir išsiugdyti algoritminį mąstymą, ir savarankiškai susipažinti su programavimo teorijos pradžiamoksliu. Atitinkant šiuos tris reikalavimus derėtų koncentruotis į kažkokią sritį, kurioje norisi pradėti karjerą. JAVA atveju šalia pačios kalbos sintaksės reikėtų susipažinti su objektinio programavimo paradigma“, – pataria P. Jakovlevas.

Visi pašnekovai pabrėžia plačias karjeros galimybes naudojant JAVA kalbą. Ji daugiausia naudojama back-end servisų/sistemų kūrimui bei Android programavimui, tad atsiveria mobiliųjų aplikacijų kūrimo bei korporacinio (angl. enterprise) lygio sistemų (bankinių sistemų, viešojo bei privataus sektorių projektų, produktų) kūrimo rinkos bei galimybės dirbti įvairiomis programavimo kalbomis.

„Sugebantiems logiškai galvoti JAVA kalba yra įveikiama, kaip ir kitos programavimo kalbos. Pačios kalbos nėra sudėtingos – sudėtingi tik uždaviniai, kuriuos reikia su tomis kalbomis išspręsti, t.y. suprogramuoti. Reikia nesustoti mokytis – IT pasaulis labai greitai keičiasi“, – akcentuoja programavimo dėstytojas V. Žiemys.

Susidomėjote?

BIT institutas siūlo keletą skirtingų Java programavimo kursų, tinkančių tiek žaliems, tiek pradedantiems programuotojams. Jei nesate tikri, kurią programavimo kalbą pasirinkti ar programavimas apskritai tinka Jums –  atlikite nemokamą IT testą. Jei norite pasikonsultuoti ir aptarti Jūsų situaciją, kreipkitės el. paštu bit@bit.lt arba telefonu +370 652 32000

Jeigu Jums jau teko laikyti Baltijos technologijų instituto ar kitų įstaigų naudojamą IT sričiai reikalingų gebėjimų bandomąjį testą, tikriausiai norite daugiau sužinoti apie jo rezultatus. Taigi, ką šis testas matuoja? Kokius gebėjimus vertina?

Visų pirma – testas netiria Jūsų žinių, kadangi nutarę keisti profesinę sritį, paprastai nė vienas neturime naujai specialybei reikalingų žinių. Ir tai yra visiškai normalu. Tačiau studijų ir darbo metu įgyta patirtis išugdo tam tikrus gebėjimus, kurie labai svarbūs ir reikalingi naujai profesijai. Juos ir išsiaiškinsime testo metu.

Testas turi ilgametę istoriją

Programavimo, dizaino, analitikos ir kitoms IT sritims reikalingų gebėjimų testas (angl. IT aptitude test) yra taikomas gana plačiai visame pasaulyje. Jis yra naudojamas jau daugiau nei 50 metų, o ištakos – intelekto vertinimo testas (angl. IQ test) – pradėtas vystyti dar seniau.

Jei manote, kad testas matuoja tik logiką – klystate. Šis testas vertina ir kitas itin reikalingas savybes, kurių svarbumas buvo nustatytas įvertinus ilgametę IT specialistų patirtį bei mokslininkų sukauptus duomenis.

Testą sudarantys klausimai vertina šiuos pagrindinius gebėjimus ir savybes:

• loginį mąstymą, kuris apima tiek matematinius gebėjimus, tiek kasdienių problemų sprendimą;
• šifravimą, kai reikia išspręsti problemas, su kuriomis nebuvo susidurta ir reikia atrasti nestandartinius sprendimo būdus;
• dėmesio valdymą, paimantį klaidų, nesutapimų identifikavimą;
• erdvės ir vizualinį suvokimą, kuris svarbus dizaino darbuose, tačiau ši dalis siejama ir su loginiais gebėjimais.

Taikomas užsienio universitetuose

Šis testas ir įvairios jo variacijos plačiai taikomas JAV ir Jungtinės Karalystės universitetuose. Mokslo įstaigos visame pasaulyje pasitiki tokia matavimo priemone dėl dviejų svarbių priežasčių.

Mokyklų ir universitetų egzaminai ir kiti vertinimai ne visada atspindi polinkį į tam tikrą sritį. Tikriausiai kiekvienas iš Jūsų žinote atvejų, kai labai gabūs asmenys negauna aukštų įvertinimų arba, atvirkščiai – gauna pernelyg aukštus įvertinimus. Taip pat šis testas gali tiksliau nurodyti asmeniui tinkamą konkretesnę IT sritį, kuri labiausiai atitinka jo gebėjimus ir savybes.

Net ir turėdamas ilgametę taikymo istoriją, šis testas nepraranda populiarumo ir yra plačiai naudojamas įvairiose švietimo įstaigose.

Ką atskleidžia IT gebėjimų testas?

Vienas aktualiausių testo dalyvių klausimų yra „Ar šis įvertinimas yra svarbus?“. Bendras balas, manome, nėra labai svarbus. Daug svarbiau, kuriuos klausimus Jums pavyko įveikti geriausiai.

Bandomasis testas yra sudarytas iš lengvų ir vidutinio lygio užduočių. Mūsų testo taikymo praktikoje bandomojo testo įvertinimų vidurkis yra 8 balai. 8 ir daugiau balų surinkusius asmenis kviečiame atlikti stojamąjį testą, kuris yra kiek sudėtingesnis.

Asmenų, stojamojo testo metu gavusių maksimalų balą, yra mažiau nei 3%. Taigi, 97% sudėtingesnį testą laikusių asmenų padaro bent vieną klaidą. Ir tai yra visiškai normalu.

Stojamasis testas yra antroji vertinimo dalis, kurio užduotys atitinka ‘iššūkio’ lygį. Šiame teste spręsite užduotis, su kuriomis kasdien nesusiduriate, tačiau dirbdami, pavyzdžiui, programuotoju, UX dizaineriu ar analitiku, galite kartas nuo karto su jomis susidurti. Jį atlikę gausite detalią kiekvienos iš sudedamųjų testo dalių analizę ir argumentuotą rekomendaciją, kuri IT sritis ir programa Jums labiausiai tiktų.

Asmeninės savybės, kurių nevertina testas

Kaip jau minėjome, šis testas neįtraukia savybių, kurios taip pat svarbios daugumoje IT specialybių: kūrybiškumo, laiko planavimo, komunikavimo, gebėjimo dirbti komandoje ir sugebėjimo greitai savarankiškai mokytis. Taigi, ar pasižymite šiomis savybėmis, teks įsivertinti patiems.

Gebėjimas produktyviai išnaudoti laiką, kad ne tik spėtumėte atlikti kasdienius darbus, bet ir pavyktų kasdien tobulėti, yra itin svarbus šiandienos rinkoje. Studijų metu turėsite daug ir sunkiai dirbti ir dar rasti laiko mokymuisi, nes tiek dizaine, tiek programavime, testavime ar rinkodaroje iš darbuotojų reikalaujama nuolat tobulėti.

Taip pat turėsite išmokti dirbti komandoje, nes vienam didelių projektų sukurti nepavyks, be to, teks reguliariai bendradarbiauti su kitais IT sričių specialistais.
Kūrybiškumas svarbus ne tik dizaineriams, mat turėsite lanksčiai ieškoti sprendimų ir juos taikyti net painiausiose situacijose.
Bandomasis testas – tik pirma įvertinimo dalis

Susidomėjote? Kviečiame išbandyti savo jėgas ir atlikti bandomąjį IT gebėjimų testą.

Tik išlaikę bandomąjį testą gausite informaciją apie stojamąjį testą.
Na o tuos, kurie jau laikė pirmąją testo dalį ir surinko pakankamą kiekį balų, kviečiame registruotis ir laikyti antrąją, sudėtingesnę dalį. Neišsigąskite, klausimai bus daug sunkesni, tačiau tai neturėtų Jūsų sustabdyti. Atlikę antrąją vertinimo dalį gausite detalesnės informacijos apie Jūsų gebėjimus.

Dėl registracijos į stojamąjį testą kviečiame kreiptis el. paštu bit@bit.lt

Šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ netrukus pasitiks savo šimtmečio jubiliejų, o į brandžią bendrovės istoriją pateks ir 3 „Baltijos technologijų instituto“ absolventai. Jie šiuo metu įmonėje jau pusmetį tęsia karjerą kaip jaunesnieji programuotojai-analitikai. Specialistai pakeitė „Lietuvos draudimo“

Baltijos šalių IT skyriaus vadovės Dalios Švirmickienės nuomonę, kad žmonės, anksčiau dirbę ne IT, gali puikiai įsitvirtinti programuotojų pasaulyje. „Į jį patekti gali tik norintys tobulėti, mokytis, augti. Tokie yra „Baltijos technologijų instituto“ absolventai, įrodę: jei yra ryžto ir sąmoningumo, gali dirbti IT, nesvarbu, ką darei anksčiau. Svarbiausia – potencialas ir užsispyrimas“, – įsitikinusi D. Svirmickienė.

„Lietuvos draudimas“ netrukus pasitiks šimtąjį jubiliejų. Ar bendrovėje technologijos žengia kartu su tradicijomis?

„Lietuvos draudimas“ yra Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderis, užsiimantis draudimo produktų kūrimu ir jų pardavimu šalies gyventojams bei įmonėms. Mūsų bendrovė įkurta 1921-aisiais, tad po poros metų švęsime šimtmetį. Per šį laiką buvo daug pokyčių, transformacijų, evoliucijos etapų ir šiuo metu galiu didžiuotis, kad esame moderniausia kompanija draudimo rinkoje Lietuvoje ir galbūt netgi Baltijos šalyse. 

Esame finansinė institucija ir kaip didžioji dauguma tokio pobūdžio bendrovių, persikėlėme į virtualią erdvę. Visi mūsų produktai, įmokų skaičiavimai, žalų atlyginimai, įmokų sugretinimai – visa tai, ką mato ir klientai, ir darbuotojai – yra IT veiklos vaisius.

Jūs vadovaujate IT skyriui. Jei mes vadovautumėmės stereotipais, sakytume, tai – gana neįprasta.

Moteris IT yra retenybė. Bent jau toks gyvuoja stereotipas. Deja, šiuo metu IT mokslus renkasi tik ketvirtadalis moterų. Prieš dvidešimt metų, kai stojau aš, merginų buvo net pusė. Sakyčiau, subalansuotas kursas. Tačiau tada IT nebuvo tokia populiari ir madinga specialybė – tik viena iš daugelio. Didžioji dalis baigusiųjų bendramokslių pasuko kitu keliu.

Aš likau IT ir labai tuo džiaugiuosi. Todėl noriu paskatinti visas merginas – abejojančias, galbūt bijančias, bet manančias, kad ši specialybė būtų įdomi – rinkitės IT kelią. Šis darbas prasmingas, smagus ir intriguojantis, nes sprendimai, kuriuos kuriame, atneša didžiulės naudos. Tad kreipiuosi į visas merginas – mums jūsų reikia.

O ko šiuo metu labiausiai reikia rinkai?

IT rinka yra labai plati sritis. Mes ir programuojame, ir testuojame, ir analizuojame. Prižiūrime tinklus, infrastruktūrą, darbo vietas. Didžiausias poreikis rinkoje šiuo metu yra programuotojų analitikų. Iš Back-end programavimo kalbų paklausiausia – Java. Ji, manyčiau, yra ir populiariausia Lietuvoje. Taip pat C sharp, PHP. Iš Front-end labai madingi šiuo metu React, Angular. 

„Lietuvos draudime“ svarbiausia, kad darbuotojas mokėtų Java ir React bei šiuos abu dalykus išmanytų vienas specialistas. Jis vadinamas „full-stack“ programuotoju ir yra ypač populiarus visoje rinkoje. IT specialistai šiuo metu – tiesiog burtažodis medžiojantiems darbuotojų, žmogiškųjų išteklių skyriams. Mes jų ieškom įvairiai: skelbimais, atrankų kampanijomis, tiesioginiais ryšiais. Pastebėjome, kad neblogai sekasi auginti jaunus specialistus.

Į savo „IT Talentų laboratoriją“, gyvuojančią jau keletą metų, pakviečiame studentus, kurie neseniai baigė mokslus ar greit tai padarys. Kasmet priimame 4 ir daugiau praktikantų, juos apmokome teorijos bei praktikos, o potencialiausi – greičiausi, geriausiai besimokę ir dirbę komandose – lieka pas mus. Įsilieja į IT kolektyvą, kuris šiuo metu tikrai stiprus ir pajėgus. Šiemet jau priėmėme 10 studentų. Mes pasikviečiame žmones, duodame užduotis, jas atlikdami praktikantai daug išmoksta, o mūsų įmonei šie rezultatai labai naudingi. Tad nauda – abipusė.

Taip pat turime „Mentorystės“ programą. Kiekvienas specialistas po bandomojo laikotarpio gali rinktis mentorių – kolegą, kuris padeda augti. Jis yra pagalbininkas, bet ne vadovas. „Lietuvos draudime“ veikia praktikų bendruomenes, kuomet kolegos dalinasi patirtimis, naujovėmis, jų pritaikymu darbe, sprendžia įvairius klausimus. Pavadinčiau tai sveika terpe tobulėti specialistams. Mūsų bendrovėje galima per metus, dvejus išaugti nuo „junior“ iki „mid-level“ programuotojo.

Ką patartumėte tiems, kurie svajoja apie karjerą „Lietuvos draudime“?

Vertiname ne tik tai, ką žmogus žino ar moka, bet ir ką gali išmokti. Todėl visiems, kurie planuoja dalyvauti atrankose, patarčiau investuoti į save, ryžtis žengti papildomą žingsnį: daryti ne tik tai, ko reikalauja universitetai ar kitos mokymo įstaigos, bet ir nuolat domėtis IT pasauliu, mokytis per praktiką. Patinka žaidimai – bandykite juos kurti, ar norite mamai, prekiaujančiai braškėmis, sukurti elektroninę parduotuvę? Darykite tai – ateityje visos investicijos atsiperka ir atneša naudos. Darbdaviai tai mato.

Vadinasi, į diplomą žiūri tik po to?

Aukštojo mokslo diplomas visada yra svarbus, tačiau ne svarbiausias. Pirmoje vietoje – žmogaus gebėjimai, noras tobulėti, mokytis, augti, užsispyrimas ir teisingas požiūris į viską. Mes žiūrime į  visumą: ką žmogus gali ir galės padaryti – jo potencialą. Todėl, manau, IT specialistas turėtų būti labai smalsus: nuolat domėtis, kas vyksta, ir ne tik darbe. IT sritis yra viena labiausiai ir sparčiausiai besivystančių. Todėl smalsumas bei domėjimosi rezultatų pritaikymas darbe yra be galo sveikintini. 

Kartu paminėčiau ir atsakomybę. Mes kuriame produktus, kurių įtaką kiekvieno gyvenimams labai didžiulė. Juk dabar niekas neįsivaizduoja kasdienybės be mobiliųjų telefonų ar kitų išmaniųjų įrenginių. Jei jie veiktų netinkamai, nepasitikėtume ir nenaudotume. Be atsakomybės, dar pamėčiau kruopštumą bei „galiu padaryti“ požiūrį. Pastarasis yra stiprybė, kuria nuverčiami kalnai. Todėl su IT kolegomis klausiame: „Nėra, ko negalime padaryti, tik ar tai daryti verta?“.

Mes kuriame ne tik naujus sprendimus, bet ir palaikome egzistuojančius. Tai labai svarbu – jei atsiranda problemos, gebame greitai rasti jų priežastis ir viską išspręsti. Analitiniu mąstymu paremtas problemų sprendimas turėtų būti grindžiamas ne tik išeities suradimu čia ir dabar, bet ir užtikrinimu, kad tai nesikartotų.

Ar tuo pasižymi ir kolegos iš „Baltijos technologijų instituto“?

Iš „Baltijos technologijų instituto“ šiuo metu turime 3 jaunesniuosius programuotojus-analitikus. Jie visi baigė mūsų „IT Talentų laboratoriją“ ir dabar jau pusę metų tęsia karjerą kaip jaunesnieji specialistai. „Baltijos technologijų instituto“ absolventus vertinu labai teigiamai: šie 3 žmonės įrodė – jei yra noro, ryžto ir sąmoningumo, gali dirbti IT, nesvarbu, ką darei anksčiau. Svarbiausia yra potencialas ir užsispyrimas.  

Į žmones, kurie universitete nesimokė IT, anksčiau pati žiūrėjau kitaip. Neturėjau nė vieno pavyzdžio, įrodančio, kad ne programuotojas gali puikiai jaustis IT pasaulyje. Tačiau 3 kolegos iš „Baltijos technologijų instituto“ darbuojasi puikiai. Jie pademonstravo didžiulį potencialą, progresyvumą ir mes juos pasilikome. Manau, jie sėkmingai pereis iš „junior“ į „mid-level“ programuotojų pozicijas, o vėliau galbūt ir į „senior“. Viskas priklauso nuo jų pačių.

Ačiū už pokalbį!

Džiaugsmas grįžti namo ir uždarbis, nenusileidžiantis atlyginimams Jungtinėje Karalystėje – stipri motyvacija parvykti į Lietuvą, kuria susivilioja vis daugiau emigrantų. Užsienyje palikę besikeičiančią politinę situaciją, „Brexit”, krentantį valiutos kursą bei nerimą dėl ateities, čia jie randa stabilumą, kurį garantuoja IT sritis.  

„Mūsų institutą jau baigė daugiau nei 1500 studentų ir pastebime ryškią tendenciją: dalis absolventų – grįžtantys emigrantai, dažniausiai, iš Jungtinės Karalystės“, – teigia jau beveik 4 metus sėkmingai IT specialistus ruošiančio Baltijos technologijų instituto (BIT) valdybos pirmininkas dr. prof. Nerijus Pačėsa.

IT specialistai – darbo rinkoje viena perspektyviausių, geriausiai apmokamų bei paklausiausių profesijų. Todėl BIT instituto prezidentas džiaugiasi – net 8 iš 10 parvykusiųjų mokytis pasilieka dirbti Lietuvoje. Tėvynėje juos pasitinka ne tik aukšta studijų kokybė, darbų pasiūla bei uždarbio gausa, bet ir laimė kurti užtikrintą bei saugų gyvenimą iš naujo namuose. 

Tokios studijų kokybės nesitikėjo: nuo nulio interaktyvią interneto svetainę sukūrė per 2 mėnesius

BIT šiuo metu studijuojantis Mantas į Didžiąją Britaniją išvyko prieš 8-erius metus. Baigęs biochemijos mokslus Lietuvoje, jis negalėjo čia rasti darbo, todėl nusprendė emigruoti ir įsidarbino restoranuose. Susitaupęs pinigų, įstojo į universitetą ir pasirinko IT specialybę. 

„Tačiau studijos buvo nesuderinamos su darbu pilnu etatu, o aš jau turėjau universitetinį išsilavinimą ir negalėjau gauti jokios stipendijos ar paskolos. Teko mokslus mesti ir likti dirbti restoranuose”, – prisimena Mantas. 

Tokia karjera, BIT studento teigimu, perspektyvų nežadėjo, o besikeičiantis politinis klimatas Jungtinėje Karalystėje kėlė dar daugiau nerimo. Todėl dabar Klaipėdoje gyvenantis ir besimokantis Mantas susikrovė lagaminus ir šių metų pradžioje parvyko į Lietuvą. Namuose jis grįžo ir prie seno tikslo tapti IT specialistu. Tai padaryti, anot Manto, jį suviliojo geri programuotojų atlyginimai ir didžiulė darbų pasiūla, o žinių ir įgūdžių lavinimą vaikinas patikėjo BIT dėstytojams.

„Šiuo metu studijuoju tinklapių kūrimą bei programavimą su PHP. Institutą man rekomendavo trys skirtingi žmonės, kurie čia mokėsi. Užsienyje tokios studijos būtų gerokai per brangios, o BIT paruošimo kokybe joms nenusileidžia. Prieš pradėdamas mokytis nerimavau, kad tai bus laiko gaišimas, neduosiantis daug naudos. Tačiau buvau neteisus: studijomis esu labai patenkintas, jos intensyvios ir gan sunkios, dėstytojai labai profesionalūs ir žino, kaip pateikti medžiagą. Esu iki šiol nustebęs savo progresu. Per pirmus du mėnesius nuo nulio išmokau sukurti sudėtingą ir visiškai funkcionuojančią interneto svetainę”, – džiaugiasi Mantas. 

Studijos rungiasi su universitetais – palygino mokslus institute ir aukštojoje mokykloje 

Mantui antrina ir BIT šiuo metu studijuojantis Algirdas, kuris taip pat grįžo iš Didžiosios Britanijos į Kauną. Čia jis pradėjo studijuoti ekonomiką ir finansus, tačiau nusprendė persikvalifikuoti bei pasirinkti IT profesiją.   

„Užsienyje studijavau buhalterinę apskaitą. Nors mokslus sunku palyginti, BIT pasižymi didesniu kiekiu praktinių užduočių – taip teorija įsisavinama lengviau. Dėstytojai tai pat viską perteikia ganėtinai aiškiai, į iškilusius klausimams atsako greitai ir suprantamai, panaudoja pavyzdžius ir pritaikymo būdus“, – pabrėžia Algirdas. 

Mantas, lygindamas mokslus Didžioje Britanijoje ir BIT institute, pastebi ryškius skirtumus. Nors išvykęs jis mokėsi tik vienerius metus, studijų tempas ir kokybė čia gerokai pranoksta paruošimą užsienyje. „Nors universitete studijavau tik vienerius metus, mokslo sparta buvo nepalyginamai lėtesnė. Čia per penkis mėnesius išmokau daugiau, nei ten išmokčiau per 2-3 metus”, – įsitikinęs Mantas.

Mokslai Lietuvoje pigesni ir patogesni, o įsidarbimo galimybės – tarptautinės 

Apie tai, kad į Lietuvą sugrįžę studentai vertina studijas ir jų teikiamą naudą, kalba ir BIT valdybos pirmininkas dr. prof. N. Pačėsa. Kartu jį stebina ir aukšti emigrantų mokymosi rezultatai. 

„Grįžusiųjų į Lietuvą grupė išsiskiria didele motyvacija ir produktyvumu. Emigrantus dažnai riboja laikas ir turimos santaupos, todėl jie vertina kiekvieną mokslų dieną ir deda maksimalias pastangas. Išeivijoje, ypač angliškai kalbančiose šalyse, gyvenusius tautiečius motyvuoja ir dar vienas tikslas – padirbus keletą metų vietinėse įmonėse, tapti paklausiu darbuotoju per nuotolį. Turimi kalbiniai, socialiniai bei kultūriniai įgūdžiai leistų tai daryti be didelio vargo”, – sako BIT valdybos pirmininkas. 

Nors IT profesija – aukso kasykla, N. Pačėsos teigimu, studentus traukia ne tik pinigai. Pasak valdybos pirmininko, remdamiesi kitų, baigusiųjų patirtimi, jie atvyksta mokytis susivilioję ne reklama, o draugų sėkmės istorijomis, ir siekia tobulėti. 

„Dažnas emigracijoje atsidūręs lietuvis pajunta, kad tobulėjimas per laiką sustoja pasiekus tam tikrą administracinę poziciją. Tuo tarpu kolegos, dirbdami specialistais, ypač IT srityje, auga kur kas greičiau. Jungtinėje Karalystėje persikvalifikuoti gali kainuoti ir dešimtis tūkstančių, todėl tai daryti Lietuvoje yra ir patraukliau, ir patogiau“, – teigia N. Pačėsa. 

Mąstantiems apie stojimą, patariame pradėti nuo lengvo pasitikrinimo  – bandomojo testo. Jei jis pasiseks, atkeliaus kvietimas atlikti pakankamai sudėtingą ir gan tiksliai sėkmę IT rinkoje nuspėjantį stojamąjį testą. Gyvenantys kitoje šalyje, testą gali užpildyti ir per atstumą. Tuomet, gerai įsivertinus savo galimybes, patariama svarstyti apie BIT studijas Lietuvoje.

Pastaruosius keletą metų sparčiai kyla programavimo, kaip studijų krypties, populiarumas – programavimo studijos pripažintos viena perspektyviausių, paklausiausių ir gerą užmokestį garantuojančių mokymosi programų šalyje. Todėl nenuostabu, kad nemažai moksleivių, o kartais ir studijas jau seniai baigusių, tačiau savo uždarbiu nusivylusių suaugusiųjų, ryžtasi mokytis programavimo. Apsisprendus rinktis programuotojo specialybę tradiciškai kyla klausimas – kur Lietuvoje geriausiai išmokys šio amato? Plačiau apie tai papasakojo skaitmeninių profesijų kursų „BIT“ vadovė Giedrė Matulevičiūtė.

Svarbiausias klausimas – kur studijuoti?

Kasmet programuotojų poreikis auga, geriausios šalies įmonės nuolat laukia talentingų IT specialistų ir yra linkusios į juos investuoti. Tačiau rinkoje ruošiama per mažai šios srities žinovų, o kartais paruoštieji turi per menkas kompetencijas įgyvendinti įmonių lūkesčius.

Todėl pirmasis ir svarbiausias žingsnis, nusprendus tapti programuotoju, yra išsirinkti kokybišką išsilavinimą garantuojančią mokymosi įstaigą. Pasirinkimų tikrai nemažai, tad šiame straipsnyje apžvelgsime universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas, kurios specializuojasi IT srityje ir siūlo programavimo studijas 2019 m.

Aukštasis mokslas – apsisprendusiems

Pradžioje vertėtų savęs paklausti, kaip rimtai norėtumėte gilintis į programavimą? Jei esate tvirtai apsisprendęs įgyti didžiausią „žinių bagažą“, vertėtų rinktis aukštąjį mokslą. Jei mokyklą baigėte gerais pažymiais, galbūt pavyks gauti valstybės finansuojamą vietą, kitu atveju už studijas teks sumokėti.

„Aukštosios mokyklos ir kolegijos savo studentą atitinkamai ruošia 4-erius ir 3,5 metus. Pabaigę universitetą įgysite plačiausią įmanomą programavimo išsilavinimą ir tikėtina, po kelių metų intensyvaus darbo, padarysite neblogą karjerą. Tačiau rinkoje reikia 20 proc. plataus profilio IT vadovų – ekspertų, ir 80 proc. siauro profilio specialistų. Todėl visai natūralu, kad, pavyzdžiui, vakarų Europos šalyse,  programuotojus daugiausia ruošia profesinės mokyklos“, – teigė „BIT“ vadovė G. Matulevičiūtė.

Profesinės mokyklos: pliusai ir minusai

Jei vis tik nesate apsisprendę, ar programavimas tikrai „traukia“, vertėtų pasidairyti, kokias išsimokslinimo galimybes siūlo profesinės mokyklos, mat mokslas jose gali trukti vos metus.

Jei esate dar nepilnametis, profesinėje mokykloje galėsite mokytis nemokamai ir, jei pavyks mokytis gerais pažymiais, papildomai gausite stipendiją. Deja, profesinis mokslas turi ir trūkumų – čia vyrauja per lėta mokomų dalykų kaita“, – apgailestavo pašnekovė.

Privatus mokslas – optimaliausias kokybės ir laiko santykis

Tačiau ką daryti, jei esate jau nebe moksleivis ir negalite sau leisti mokytis 4-erius metus? Tokiu atveju geriausia išeitis – privati programavimo mokykla, kuri garantuos kokybišką ir greitą išsilavinimą.

„Privačios mokyklos paprastai orientuojasi į tai, kas greitai kinta. Kartu kinta ir programos bei mokomi dalykai. Pavyzdžiui, mes samdome dėstytojus tik trims akademinėms valandoms kasdien, kadangi norime, kad jie toliau dalyvautų darbo rinkoje bei tobulėtų asmeniškai, tokiu būdu mūsų studentams perduodami naujausias žinias“, – teigė pašnekovė.

Taip pat verta žinoti, kad aukštosiose mokyklose mokoma daugiausia teorijos, kolegijose –  teorijos + praktikos, profesinėse mokyklose – daugiausia praktikos, o privačių kursų metu, panašiai kaip ir profesinėse mokyklose – praktikos, padedant specialistams.

Kodėl „BIT“?

„BIT“ instituto programavimo kursai – tai vieta, kur studentus moko talentingiausi dėstytojai iš geriausių šalies IT įmonių. Dėstomi dalykai adaptuojami pagal dabartinį rinkos poreikį, t.y. į programas iš karto integruojamos „karščiausios“ naujienos, atsiradusios IT rinkoje.

„Noriu pabrėžti, kad mes esame už aukštąjį išsilavinimą, jokiu būdu ne prieš profesinį, tačiau privačiame institute išmokti gerai programuoti ir įgyti jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją įmanoma per pusę metų. Na, o jei studentas pasidarbavęs kelerius metus supras, kad nori karjeros, jis visada gali siekti aukštesnio išsilavinimo“, – tikino G. Matulevičiūtė.

Žemiau pateikiame sąrašą aukštųjų (universitetų ir kolegijų) bei profesinių mokyklų, kurios šiemet siūlo studijuoti programavimą.

Aukštosios mokyklos

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vilniaus universitetas

Mykolo Romerio universitetas

Kauno Technologijų universitetas

Vilniaus universitetas Kaune

Vytauto Didžiojo universitetas Kaune

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Klaipėdos universitetas

Šiaulių universitetas

Nevalstybinės aukštosios mokyklos

Vilniaus socialinių mokslų kolegija

Vilniaus kolegija

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

Vilniaus verslo kolegija

Kauno kolegija

Kauno socialinių mokslų kolegija

Klaipėdos valstybinė kolegija

Lietuvos verslo kolegija

Klaipėdos socialinių mokslų kolegija

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Šiaulių valstybinė kolegija

Panevėžio kolegija

Alytaus kolegija

Marijampolės kolegija

Profesinės mokyklos

Mokymų trukmė priklauso nuo jau turimo išsilavinimo (pagrindinio, vidurinio ar aukštojo) ir gali trukti nuo 5 iki 34 mėnesių.

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras

Kauno informacinių technologijų mokykla

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla

Šiaulių profesinio rengimo centras

Panevėžio profesinio rengimo centras

Kompiuterinių tinklų derintojas

Elektrėnų profesinio rengimo centras

Visagino technologijų ir verslo profesinio mokymo centras

Anot „BIT“ vadovės, universitetus vertėtų rinktis pagal jų reitingus ir mokslinę produkciją, na o kolegijas – pagal studentų įsidarbinamumą.

Renkantis profesinį mokslą svarbu priemonės, technologijos ir kaip greitai šios mokslo įstaigos „pasigauna“ naujienas.
Renkantis privatų mokslą svarbiausia atsižvelgti į technologijas ir, žinoma, dėstytojų dosje, kadangi didele dalimi būtent dėstytojo patirtis ir žinios formuoja studento įgūdžius.

Galima rinktis ir ne pilnas studijas

Svarbu žinoti ir tai, kad beveik kiekvienoje mokykloje galima rinktis ir nepilnas studijas.  Tiek universitetuose, tiek kolegijose galima pasirinkti ir lankyti tik vieną iš dėstomų kursų, o profesinėse mokyklose – vieną ar kelis iš modulių.
Taip pat ir „BIT“ institute, jei nesiekiate įgyti profesinės kvalifikacijos diplomo, galite pasirinkti vieną iš programavimo kursų, po kurio gausite išklausyto kurso pažymėjimą.

Peržiūrėkite visas mūsų studijas ir kursus, susipažinkite su dėstytojais
Susipažinkite su instituto mokymo metodu
Informacija šiame straipsnyje nuolat atnaujinama.
Jei pastebėjote, kad neįtraukta Jūsų mokykla, susisiekite bit@bit.lt